Valentinas Mitė. „Brexit“ tragikomedijai nėra galo

Britanijos parlamentas balsavo svarstyti įstatymą dėl „Brexit“ atidėjimo. Taip bandoma užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš ES be sutarties. Parlamentui tai pavyko, daliai konservatorių palaikius opoziciją. B. Johnson’ą parėmė 301-as parlamentaras, prieš balsavo 328, iš jų 21-as konservatorius. Tai pirmas naujojo Ministro pirmininko pralaimėjimas Parlamente. Johnson’as pažadėjo skelbti priešlaikinius rinkimus, o jo nerėmusių konservatorių neįtraukti į partijos rinkimų sąrašus.

Ko tikėjosi B. Johnson’as forsuodamas idėją, jog Britanija gali spalio gale pasitraukti iš ES be jokios sutarties ir bandydamas apeiti parlamentą?

Visų pirma, Britanijos išėjimas iš ES – su sutartimi ar be jos – nereikalingas niekam – nei Britanijai, nei ES.

Johnson’as pompastiškai aiškina, jog Britanija, palikusi ES be sutarties, iškentės visus sunkumus, svarbu, kad tik būtų „nepriklausoma“. Prognozuojama, jog tie sukrėtimai būtų dideli nuo darbo vietų praradimo, chaoso prie sienų bei BVP kritimo. Įdomu, ar patogiai gyvenantys britai pasiruošę „kentėti“.

Tačiau Johnson’as visą savo politinę karjerą pastatė ant „Brexit“ kortos ir jo politinė ateitis tikriausiai būtų baigta, jei nepavyktų išeiti iš ES iki spalio 31-os. Todėl Johnson’as elgiasi beatodairiškai, lyg šalis būtų okupuota. Jis puikus oratorius, bet ne viską lemia charizma. Britanija pati įstojo į ES, pati visą laiką reikalavo sau įvairiausių išimčių, apie kurias mažesnės valstybės, jau nekalbant apie Vidurio Europos šalis, nedrįstų net prasižioti.

Vis tik Johnson’o užsispyrime arba ES šantažavime yra šiek tiek logikos, tikintis jog ES galų gale nusileis.

Politinis chaosas Britanijoje, tuščias politikavimas bei nesugebėjimas pasakyti, ko galų gale Britanija nori, kaip tik daro ES nuostatas tvirtesnes.

Valentinas Mitė

Neteisinga manyti, kad „Brexit“ pasekmės kris vien ant Britanijos pečių. Prieš porą metų ES buvo geresnėje ekonominėje situacijoje ir tai leido jai užimti griežtesnes derybines pozicijas. Be to, ES žinoma kaip labai stipri derybininkė ir ją įveikti nėra lengva.

Matyt, Johnson’as tikėjosi, jog keičiantis padėčiai ES, keisis ir ES derybinės nuostatos. Kas gi įvyko?

Visų pirma, šiuo metu pasaulio ekonomika yra išbalansuota JAV Prezidento Donaldo Trumpo vykdomų prekybinių karų, ypač prekybinio karo su Kinija, kuri net nemano nusileisti JAV. Didžiausia ES ekonomika, Vokietija, daug eksportuoja į Kiniją.

Dabar Kinijos ekonomikos augimo tempai lėtėja ir ji vis mažiau perka prekių iš užsienio, taip pat ir iš Vokietijos. Pačioje Vokietijoje taip pat kyla naujų ekonominių iššūkių, ypač svarbiausiai jos ekonomikos šakai – automobilių pramonei. Automobilių gamintojams tenka daug investuoti, siekiant sumažinti išmetamų dujų kiekį.

Daug kas čia neaišku – dyzeliniai automobiliai ar tik benzininiai, elektriniai ar dar kitokie. Viskam reikia didelių investicijų.

Kitoje euro zonos šalyje Italijoje, atsistatydinus vyriausybei ir suformavus naują kabinetą iš centro kairės ir populistinio „Penkių žvaigždžių“ judėjimo, išaugo skolinimosi kaštai. Tai tik dvi ES šalys, bet jos sudaro 40 procentų viso euro zonos metinės ekonomikos produkcijos. Todėl ES pradeda baimintis, jog „Brexit“ šalia visų kitų aplinkybių gali įstumti ES į rimtą recesiją.

Ko gero, Johnson’as tikėjosi, kad tai turėtų padaryti ES poziciją lankstesne. Tačiau politinis chaosas Britanijoje, tuščias politikavimas bei nesugebėjimas pasakyti, ko galų gale Britanija nori, kaip tik daro ES nuostatas tvirtesnes. ES atsisako pradėti kokias nors derybas dėl buvusios ministrės pirmininkės T. May sutarto plano pakeitimo. Veltui B. Johnson’as tikėjosi, jog šios aplinkybės bei baimė prarasti pelningą Britanijos rinką pakeis ES poziciją ir drąsiai mojavo pasitraukimo iš ES be susitarimo vėzdu.

Panašiau, jog ES „Brexit“ naudoja kaip būdą sutelkti ES šalis bei parodyti galimoms kandidatėms ją palikti (tokių jau nėra), kas gali laukti, pasirinkus išėjimo kelią. ES vienybė šiuo metu ypač reikalinga ir ji yra.

B. Johnson’as gali kalbėti ką nori (panašiai kaip D. Trumpas), bet vis tik Britanija be apribojimų gali patekti į 500 milijonų vartotojų rinką.

Nei viena buvusi sovietinio bloko šalis nebūtų pasiekusi to lygio, kaip dabar, jei ne ES. Jau nekalbant, jog Europoje ilgai nevyko karų. Kruvinas buvo tik Jugoslavijos subyrėjimas. Ekonominę bei politinę ES naudą supranta net Lenkija, dažnai konfliktuojanti su ES dėl vieno ar kito sprendimo, bet griežtai atmetanti išstojimo galimybę.

Johnson’as apsigavo, vertindamas ES. Apsigavo manydamas, kad gali pasiekti Britanijos išėjimą iš ES be sutarties ir apeiti Parlamentą. Taip pat labai tikėtina, jog jis gali klysti ir manydamas, kad didžioji dalis rinkėjų jam suteiks visišką laisvę daryti ką nori po rinkimų. Nuo „Brexit“ tragikomedijos pavargo visi – ir ES , ir Britanija.