Tam visų pirma yra socialinės-ekonominės priežastys. Pasaulio banko duomenimis, 70 procentų Irako gyventojų sudaro jaunimas, jaunesnis nei 30 metų. Tarp jaunimo nuo 15 iki 24-ių metų nedarbas yra beveik 18 procentų arba du kartus daugiau nei bendrai visuomenėje.
Tai puiki sprogstamoji medžiaga, kuria nesunkiai gali pasinaudoti bet kurių rūšių radikalai. Pridėkime dar sunkią ūkio padėtį – neužtenka maisto, vandens, elektros. Apmaudu, juk Irakas viena turtingiausių nafta pasaulio valstybių.
Kaip visada arabų pasaulyje, ieškoma kaltų. Vieni aiškina, jog JAV, kiti, kad Iranas, dar kiti kuria pačias absurdiškiausias sąmokslų teorijas.
Tuo tarpu Irake atsirado ir dar vienas rimtas žaidėjas – Kinija. Kinija paprastai nesistengia okupuoti, bet nori kontroliuoti teritorijas. Prekybos apimtys su Iraku daug ką sako. 2018 -ais metais tarp Kinijos ir Irako jos buvo 30 milijardų dolerių, tarp Rusijos ir Irako 700 milijonų, tarp JAV ir Irako apie septynis milijardus. Taigi, žvelgiant objektyviai, ne ką JAV ekonomiškai ir pasiekė iš karo Irake.
Na, o demonstrantai visų pirma reikalauja pakeisti visą politinę sistemą, sukurtą amerikiečių.
Demonstrantų nuomone, šalį turėtų valdyti prezidentas, o visos partijos turi eiti velniop. Partijas ir valdžią demonstrantai kaltina korupcija ir kitomis nuodėmėmis. Keikti partijas ir valdžią Vakarams tapo įprastu dalyku. Kaltinti jas korupcija taip pat.
Irake dirbau reporteriu beveik pusę metų JAV okupacijos metu. Nei trupučio neabejoju, jog Irako politinė sistema yra korumpuota ir parsidavėliška. Korupcija apima visą valdžios sistemą nuo pat žemiausių vietos valdininkų iki Vyriausybės ir Parlamento narių. Korupcija yra dalis sistemos, nemanau, kad kas nors pasikeitė per tuos keliolika metų. Tokios korupcijos Lietuvoje negalima net įsivaizduoti.
Galbūt mums keistai gali atrodyti, jog irakiečiai reikalauja būtent prezidentinio valdymo.
Bet Irakas, kaip ir kitos to regiono valstybės, sunkiai priima vakarietiškas valdymo formas – partijas, parlamentus bei panašias institucijas. Nuo senovės arabus valdė arba karaliai, arba diktatoriai. Amerikiečiai, ko gero, protingiausiai būtų padarę, jei būtų rėmę sumanymą šalies vadovu paskirti Hašemitų dinastijos palikuonį. Tuo labiau, jog judėjimas, remiantis monarchiją, karo metais egzistavo.
Juk Irakas yra dirbtinė valstybė, sukurta Versalio sutartimi padalijus Osmanų imperiją, ir tik karalius, kurio giminės linija eina iš pranašo Mohamedo šeimos, galėtų suvienyti šalį.
Irako bėdos prasidėjo 1958-ais metais, kai monarchiją nuvertė brigados generolas Karimas Qasimas, vėliau pats nužudytas per karinį perversmą. Vėliau jau šalį valdė kariškiai ir jokio stabilumo Irake nebuvo. Nebent stabilumu laikytume Sadamo Huseino, nužudžiusio daug savo šalies piliečių, valdymą. Tačiau tai kapinių stabilumas.
Visgi amerikiečiai iš principo negalėjo net suvokti monarchijos idėjos Irake.
O ir bendrai, 2003-ų metų Irako okupacija JAV neatnešė Irakui nieko gero. Neaišku, kodėl reikėjo iš viso užimti šią šalį. Visi JAV administracijos aiškinimai apie masinio naikinimo ginklus bei apie al-Kaidos atstovų susitikimus Prahos oro uoste nepasitvirtino. Antra, niekaip negaliu suvokti, kodėl JAV paprasčiausiai nenupirko Sadamo. Juk jis būtų parsidavęs bet kam. Klausimas tik, už kiek.
Beje, tuometinis JAV Gynybos ministras D. Ramsfeldas savo laiku glėbesčiavosi su Sadamu.
JAV iš principo gali sutarti su bet kokiu režimu. Kad ir su Saudo Arabija, kuri savo šalies ambasadoje Turkijoje nužudė JAV pilietį, ir – nieko. Nesvarbu, kad niekšas, bet „tai mūsų niekšas“.
Keista buvo ir pati Irako okupacija. JAV užėmė šalį su tiek sąlyginai mažai karių, jog net nekontroliavo jo sienų. O ir pačią sostinę Bagdadą kontroliavo tik dalinai – į Bagdado dalį, vadinamą „Sadr miestu“ amerikiečiai nekeldavo net kojos. Okupuotą Faludžą teko okupuoti iš naujo dar porą kartų.
Remiant sunitų gentims, pasipriešinimas buvo apmalšintas ir amerikiečiai, paskelbę pergalę, Iraką paliko. Jiems padėjusių sunitų likimu niekaip nebuvo pasirūpinta. Todėl ISIS, kraštutinė islamistinė organizacija, užėmė didelę dalį – sunitų gyvenamas teritorijas – labai lengvai.
Kas dar įdomiau, po labai ilgo laiko Irakas tapo pirma šiitų valdoma arabų valstybe, o tai yra tektoninis lūžis regione.
Nejaugi JAV atėjo į Iraką nesuprasdama, ką daro? Panašu į tai, bet stabilumo šaliai okupacija neatnešė. Dabartinės demonstracijos yra ir tų, dar ne tokių senų, įvykių netiesioginis rezultatas. O kuo jos baigsis, neaišku. Juk Irake politiniai kompromisai – sunkiai suvokiamas dalykas.