Valentinas Mitė. Putinas pažadėjo daugiau duonos ir daugiau naujų raketų

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba šalies parlamente buvo pilna tuščių pažadų socialinėje-ekonominėje sferoje bei grasinimų Vakarams.

Putinas kalbą sakė anksčiau, nors ji buvo numatyta kovo gale. Vieni spėja, kad tai lėmė susirūpinimas savo krentančiais reitingais, kurie pasiekė lygį, buvusį iki Krymo okupacijos. Kiti mano, jog Putinas nenorėjo, kad jo kalba sutaptų su prezidento rinkimais Ukrainoje.

Pirmas argumentas vargu ar yra teisingas, nes reitingai iš tikro svarbūs tik demokratinėse valstybėse.

Nors gal savimeilei paglostyti, aukštesnių norėtų ir Putinas. Putino smegenyse vyksta keisti ir nemalonūs bei nenuspėjami procesai.

Vien ko vertas prieš kelis mėnesius Putino pasakytas teiginys, kad „po branduolinio karo mes eisime į dangų, o mūsų priešai šį pragarą“. Mirties filosofija ir juoda mistika. Toks vadovas kaip Putinas (Rusija kartu su JAV turi 90 procentų pasaulio branduolinio arsenalo), pavojingas pačiai pasaulio egzistencijai.

Tačiau grįžkime prie Putino kalbos. Du trečdaliai jos buvo skirta socialinėms problemoms. Kaip Brežnevo laikais – „padidinsim, pagerinsim, išvystysim“ ir panašiai. Panašius pažadus Putinas žarsto visose kalbose, bet niekas nei didėja, nei vystosi, nei auga. Tai užkeikimai skirti rusams, kurie dar tiki Vadu.

Štai pažadai, kurie nebus įvykdyti – naujos lengvatos daugiavaikėms šeimoms, pagalba turintiems hipotekas (jas dar visų pirmą nėra lengva gauti), didinimas išmokų už vaikų invalidų priežiūrą.

Taip pat pažadėta vystyti švietimą ir sveikatos apsaugą, kovoti su vėžiu ir panašūs planai.

Būtent planai, nes jau ketvirtadienį Rusijos finansų ministerija pasiguodė, jog pinigų neužteks. Tai turėjo žinoti ir Putinas, bet pažaduose, o ne vykdyme yra esmė.

Šį kartą Putinas „multikų“ apie Rusijos karinę galią nedemonstravo. Bet, kalbėdamas apie JAV pasitraukimą iš Susitarimo dėl vidutinių ir trumpos paskirties raketų, pažadėjo ne tik atsakomuosius smūgius tariamo priešininko kariniams objektams, bet ir bombarduoti civilinius taikinius, jo žodžiais tariant, „tas vietoves, kur priimami sprendimai“.

Tokių tiesioginių grasinimų civiliams iki šiol dar nebuvo. Tiesioginės kritikos JAV prezidentui Donaldui Trumpui nebuvo.

Putinas pristatė naujas jau kuriamas raketas. Patys pavadinimai rodo agresyvumą. Tai – „Kindžalas“, „Cirkonas“ bei kiti panašūs įrenginiai, kurie bus sukurti. Reiškia jų dar nėra.

Salėje po Putino grasinimų skambėjo audringi plojimai. Kuo ne TSKP suvažiavimas.

Realybė yra kitokia. Rusija antradienį oficialiai pripažino, jog sankcijos atnešė milijardinius nuostolius. Vakarų investuotojai išstumiami iš šalies.

Paskutinis toks žingsnis – stambaus investicinio fondo „Baring Vostok“ įkūrėjo Michael Calvey ir penkių jo bendradarbių areštas. Kaltinami sukčiavimu bei korupcija. Įprastinis tuščias kaltinimas, kuris tikrai atbaidys net tuos drąsuolius, kurie norėtų investuoti Rusijoje. Kitaip sakant, Kremliaus šauna sau pačiam į koją.

Visa tai yra empiriniai, bet nemalonūs faktai. Tačiau kyla rimtesnis klausimas, kiek laiko Putinas ir putinizmas dar laikysis Rusijoje. Ar sieks Putinas, kai per ateinančius prezidento rinkimus jam sukaks 72 metai, ir toliau likti prezidentu. Tai galima teoriškai padaryti keičiant Rusijos konstituciją arba tampant jau bendros Rusijos-Baltarusijos vadovu.

Tačiau šį klausimą iš esmės spręs Putino aplinka. Ir sprendimą lems tai, kiek Putinas dar bus vertinamas esąs pajėgus atstovauti jos interesams. Rusijos oligarchams svarbu ne tai, kokia pavardę turi žmogus, sėdintis valdžios viršūnėje, o pačios sistemos išlikimas.

Galimas taikus valdžios perėjimas kad ir Surkovui ar dar kam nors iš dabartinės aplinkos išsiveržus į priekį, galima kova „po kilimu“, galimos atviros varžybos dėl valdžios.

Sistema, atrodo esanti stabili, bet tai tik kol kas. 1914-ais metais rusai garbino carą ir atrodė labai tikinti tauta. Neilgai teko laukti, kol caras ir jo šeima buvo nužudyti, o tie patys pamaldūs rusai grobė cerkves ir žudė šventikus.

Gorbačiovo reformos atvedė prie daugiatūkstantinių protestų ir TSRS subyrėjimo. Todėl lieka, bent jau teoriškai, dar vienas kelias – Rusija gali tapti panašia į vakarietiškas valstybes. Geopolitiškai kito kelio nėra, nes Rytuose stūkso greitais tempais auganti Kinija.

Turint galvoje geopolitiką, agresyvia užsienio politika ir sankcijas, dabartinė Putino politika prieštarauja Rusijos nacionaliniams interesams.

Tačiau sunku, kad tuo patikėtų dabartinis mirties angelas, sėdintis Kremliuje. Tačiau dažnai pinigai sako daugiau nei politinės prognozės. Rusijos oligarchų bei Putino aplinkos pinigai laikomi Vakarų bankuose, ten mokosi ar gyvena ir dabartinio elito vaikai.