Valentinas Mitė. Rinkimai Moldovoje – smūgis ES Rytų partnerystei

Kažkada buvusi ES Rytų politikos sėkmės pavyzdžiu, Moldova atsidūrė rimtoje krizėje. Jos europietiška integracija kelia daug abejonių.

Tai rodo parlamento rinkimų rezultatai.

Rinkimai sekmadienį vyko pagal partinius sąrašus bei vienmandatėse apygardose. Šią naujovę ES, su kuria Moldova pasirašiusi Asociacijos sutartį, kritikavo.

Preliminarūs rezultatai tokie – partiniais sąrašais pirmauja Igorio Dodono Socialistų partija – 31 procentas. Antroje vietoje - proeuropietiškas ACUM blokas, gavęs 26 procentus.

Trečioje vietoje oligarcho Vladimiro Plachotniuko Demokratinė partija, surinkusi 24 procentus balsų. Panašu, kad į parlamentą taip pat patenka ir konservatyvi populistinė partija, surinkusi 8 procentus balsų bei keli nepriklausomi kandidatai.

Vienmandatėse pirmauja Demokratinė partija, antroje vietoje – socialistai. Daugelio stebėtojų nuomone, rinkimai buvo klastojami.

Vyriausybę formuoti gali būti sunku, nebent atsirastų tokios koalicijos kaip tarp Dodono ir Plachotniuko. Jei koalicijų sukurti niekam nepasisektų, lauktų dar vieni rinkimai.

Moldovos politinis peizažas nėra džiuginantis ir bet kuriuo atveju laukia nelengvi laikai. Opozicija stipriai susikompromitavo.

Rimčiausias proeuropietiškos politikos atstovas, buvęs ministras pirmininkas Vladas Filatas 2016-ais metais buvo įkalintas už milijardo dolerių pasisavinimą bei už 250 tūkstančių kyšių paėmimą. Jis kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu.

Vis tik tai yra didelis, bent jau psichologinis, smūgis proeuropietiškoms partijoms ir bendrai europiniam Moldovos politikos vektoriui.

Prezidentas Dodonas žino, ko nori, ir to neslėpdamas siekia. Jis atvirai kalba, jog norėtų atmesti europietišką integracijos kelią, atsisakyti Asociacijos sutarties su ES ir vietoj jos pasirinktų Rusijos dominuojamą Eurazijos sąjungą.

Dodono ryšiai su Putinu artimi ir neužteks vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų jis lankėsi Rusijoje.

Nors Moldova ir turi sieną su Kijevu, bet į kaimyninę valstybę jis neatvyko nė karto. Ir ko jam ten vykti, jei jis nepripažįsta Ukrainos teritorinio vientisumo. Galima tikėti sociologinėmis apklausomis, galima abejoti, bet jos rodo, kad apie pusė Moldovos gyventojų remia Dodoną.

Prognozuojama, jog po gegužės rinkimų EP bus visai kitoks – populistinis ir susiskaldęs. Kam tada rūpės Rytų partnerystė, jei iš viso rūpės, neaišku.

Valentinas Mitė

Dodonui įgyvendinus savo siekius, Kijevui kiltų rimtų problemų. Padniestrė prikimšta ginklų bei kontroliuojama Rusijos. Ukrainai realiai grėstų antro fronto atidarymas.

Šiuo metu Ukraina sustabdė Rusijos tranzitą geležinkeliu į Padniestrę. Moldovai suartėjus su Maskva, Rusijos kariai galėtų rotuoti naudodamiesi Kišiniovo oro uostu.

Tuo labiau, jog Dodonas pareiškė, kad jam netrukdo Rusijos daliniai Padniestrėje. Žiauri realybė, bet suvienyti Padniestrę su Moldova gali tik V. Putinas abi pasiimdamas sau.

Plachotniukas taip pat rėmė rinkimų sistemos pakeitimus. Jis teigia, jog norėtų gerų santykių ir su Rusija ir su ES. Tačiau tai įmanoma tik atsisakius Asociacijos sutarties su ES.

Kaimyninės Baltarusijos Prezidentas Aliaksandras Lukašenka bando šį tariamo balansavimo variantą (bent jau žodžiais) ir realybėje patenka į vis didesnę priklausomybę nuo Kremliaus. Apžvalgininkai mano, jog Plachotniuko opozicija Dodonui yra tik tariama, o dėl esminių dalykų jie sutartų.

Šalia visų kitų dalykų, padėtis Moldovoje ir rinkimų rezultatai, rodo rimtą ES Rytų partnerystės nesėkmę. Moldovoje europietiška šalies kryptis nesugebėjo įgyti didesnės paramos, o gyvenimas eiliniam piliečiui nepagerėjo.

ES gali daug pamokslauti apie kovą su korupciją ir oligarchais, bet oligarchai ir toliau realiai valdo ir naudojasi savo tikslams šalies turtais. ES turėtų iš esmės peržiūrėti Rytų partnerystės politiką. Tačiau vargu ar tam užteks laiko ir valios.

Tuo labiau, jog prognozuojama, jog po gegužės rinkimų EP bus visai kitoks – populistinis ir susiskaldęs. Kam tada rūpės Rytų partnerystė, jei iš viso rūpės, neaišku.