Smunkant populiarumui, Putinas pasiūlė kelis socialinius žingsnius. Tarp jų ir paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Tik neaišku, iš kur tie pinigai socialinėms reformoms bus paimti. Rusijos ekonomika – sankcijų nepaklupdyta ant kelių, bet ūkio augimas lėtėja. Turint globalias ambicijas, tai blogas ženklas.
Įvykių vienai dienai labai daug ir tai panašu greičiau į revoliucinius žingsnius nei į konstitucinę reformą. Sunku komentuoti, ką tai konkrečiai galėtų reikšti. Galų gale tai yra Rusijos vidaus reikalas, bet visai nepanašu, jog šalis nusprendė žengti demokratijos keliu. O tai jau ne vien Rusijos vidaus problema – geriau turėti demokratinę kaimynę, o ne nenuspėjamą branduolinį milžiną.
Beje, Putinas pasiūlė, jog Rusijos įstatymai turėtų viršenybę prieš tarptautinius teisinius aktus. Šiuo metu tarptautinės teisės pirmumas yra fiksuotas Rusijos konstitucijoje.
Vieną kartą tą draudimą jis jau apėjo, susikeisdamas su Medvedevu vietomis, bet faktiškai likdamas šalies vadovu. Nelabai užtikrintas variantas yra ir sąjunginės valstybės su Baltarusija sukūrimas, tampant naujos valstybės vadovu. Per daug Aliaksandras Lukašenka yra nenuspėjamas, kad būtų galima statyti politinę ateitį ant šios kortos.
Šį kartą, atrodo, buvo pasirinktas kitas kelias.
Daug kas spėja, jog Putinas ruošiasi pasinaudoti Kazachstano vadovo Nursultano Nazarbajevo patirtimi – nebūnant prezidentu, išlaikyti visus valdžios svertus savo rankose.
2018 metais Nazarbajevas suteikė daug papildomų galių Kazachstano saugumo tarybai ir tapo jos vadovu, o šalies prezidentu paskyrė savo parinktą politiką. Visai įmanoma, jog Putinas, nusprendęs įsteigti Rusijos saugumo tarybą, elgiasi panašiai. Tarybos pavaduotojo pareigos pasiūlytos Medvedevui, o naujo organo vadovu bus Putinas. Galimai taryba taps tuo įrankiu, kuriuo naudodamasis Putinas turės lemiamą žodį gynybos ir užsienio politikoje.
Taigi, Medvedevas nebus nuskriaustas. Gal tuo ir galima paaiškinti jo plačią šypseną paskelbus, jog vyriausybė atsistatydina.
Putinas įsaku patvirtino darbo grupę, kuri ruoš konstitucijos pakeitimus. Į ją įeina daugiausia prezidentui lojalūs politikai, verslininkai bei visuomenės veikėjai. Iš viso 75 žmones. Paruošti pakeitimai, kaip vienetas, bus pateikti visuomenei. Ar tai bus referendumas ar neįpareigojantis plebiscitas, neaišku. Greičiau bus plebiscitas, kuris įvyks labai greitai ir iš tikro visuomenė, net nesusipažinus, balsuos už pakeitimus, kurie iš tikro bus balsavimas už naują konstituciją.
Žinoma, Putinas galėjo būti prezidentu bei likti valdžioje ir po 2024 metų. Tam tik reikėjo pakeisti vieną žodį konstitucijoje, draudžiantį būti prezidentu daugiau nei du kartus iš eilės. Bet tai būtų per daug akivaizdu, augant nepasitenkinimui visuomenėje ir krentant gyvenimo lygiui. Pernai krito Putino, Medvedevo populiarumas, o simpatijos „Vieningai Rusijai“, kuriai vadovauja Medvedevas, pasiekė nematytas žemumas. Todėl Putinas teisus, sakydamas, kad reikia esminių permainų. Tik nepaaiškino, jog tos permainos reikalingos visų pirma tam, kad valdantis elitas liktų valdžioje.
Apie permainas Putinas paskelbė likus keleriems metams iki prezidento rinkimų. Tai suteikia galimybę per tą laiką keisti tai, kas trukdytų valdžios perėmimui jau esant kitame labiausiai įtakingame valdžios poste. Tai suteikia manevro laisvę.
Iš pirmo žvilgsnio, tokia ir yra konstitucinio blickrygo esmė.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.