Neseniai Rusijoje vyko vadinamos „teroristinės organizacijos „Tinklas“ teismas (дело „Сети“). Keli jaunuoliai Penzos mieste nuteisti nuo 6 iki 18 metų kalėjimo. Jie kaltinami organizavę teroristinius aktus, tačiau, kaip bežvelgtum, iki teroristinės organizacijos ir dar apimančios visą Rusiją, toli.
Nuteistuosius galima kaltinti tik tuo, jog jie kalbėjo apie tai kas būtų, jeigu kas nors būtų. O nebuvo nieko – niekas nenužudytas, nesužeistas, neapvogtas. Jaunuoliai buvo antifašistinių ir anarchistinių pažiūrų. Su jais pasielgta daug žiauriau nei su kokiais liberaliais kritikais, atvirai pasisakančiais prieš sistemą ir raginančiais ją keisti.
Susidaro įspūdis, jog į liberalios opozicijos kritiką numojama ranka – tai laikoma kalbėjimu, kuris vis vien nieko nepakeis. Be to, liberalams primenama, jog jie jau buvo valdžioje po TSRS subyrėjimo. Didžioji dalis visuomenės būtent B. Jelciną ar Gaidarą laiko kaltais dėl to meto sunkmečio. O toks sunkmetis tikrai buvo. Tie laikai pagimdė ne demokratinę Rusiją, bet jos priešybę.
Dabartiniai nuosprendžiai primena Stalino laikus. Jie žymiai griežtesni nei tie, kuriuos disidentams skirdavo N. Chruščiovo ar L. Brežnevo valdymo metais. 1963 metais Aukščiausias Baltarusijos teismas nuteisė tris jaunus „teroristus“ nuo 8 iki 10 metų laisvės atėmimo. Jie buvo pripažinti kaltais, jog sukūrė nelegalią organizaciją, „siekdami teroristiniais metodais paversti TSRS buržuazine-demokratine respublika“. Už taip vadinamą „antitarybinę agitaciją ir propagandą“ dažnai skirdavo dar mažesnes bausmes.
Tačiau lieka klausimas, kodėl vis tik skiriami tokie nežmoniški įkalinimo terminai. Vienas iš atsakymų būtų, jog valdžia bijo visuomenės ir nesijaučia saugi. Tačiau sociologinės apklausos, nors ir rodo Putino reitingo smukimą, bet jis vis tik yra aukštas ir neturėtų kelti baimės, kad kils kokie nors masiniai neramumai. Tačiau, matyt, kelia. Juk ir Konstitucijos pakeitimų tikslas dar labiau sustiprinti valdžios sistemą.
Kita priežastis gali būti įbauginti tą žmonių kartą, kuri gimė po TSRS subyrėjimo. Juk ir „Tinklo“, ir „Novoje Veličije“ procesuose buvo teisiami jauni žmones. Beje, į abi organizacijas buvo infiltruoti saugumo tarnybų agentai. „Novoje Veličije“ drąsiai galima sakyti sukūrė saugumas, bet jauni žmones buvo įkišti už grotų.
Vasaros protestuose Maskvoje taip pat dalyvavo daug jaunimo. Jie jau kitokie nei tarybiniais laikais užaugę rusai, mokantys tik pritarti valdžiai. Žinoma, jų nėra dauguma, bet autoritarizmas nemėgsta kitoniškumo ir autoritarai turi gyvulišką uoslę, kas kelia jiems pavojų.
Gali būti ir dar viena labai paprasta priežastis. Saugumo struktūros iš esmės yra biurokratiniai dariniai, kur kiekvienas darbuotojas, o ir visa organizacija, nori parodyti savo reikalingumą. Dėl paaukštinimo tarnyboje ar dėl dar vienos žvaigždutės antpečiuose, galima padaryti daug ką.
Represijos neapsiriboja vien jaunimo organizacijomis. Tiesiog metodiškai visoje Rusijoje teisiami Jehovos liudytojai. Ši organizacija nėra teroristinė ar ekstremistinė. Ji vienija žmones savaip suvokiančius tikėjimo dogmas. Jehovos liudytojai pasisako prieš tarnybą kariuomenėje. Tai buvo labai svarbus įkaltis Vokietijos naciams. Matyt, tai taip pat lemia ir dabartinės Rusijos valdžios elgesį, nors Putinas viešai sakė, jog nieko apie tai nežino ir kritiškai vertino tuos veiksmus. Tačiau persekiojimai nesiliauna.
Tiek organizacijų „Tinklas“, tiek „Novoje Veličije“, tiek Jehovos liudininkų veiksmus galima vertinti ir kaip psichologinį visuomenės terorizavimą. Tačiau 18 metų kalėjimo jaunam žmogui reiškia iš gyvenimo išbraukti gražiausi metai.
Norisi šiame kontekste prisiminti ir Lietuvą, kuri kai kuriais atvejais, elgiasi mažiausiai keistai ir nesuprantamai. Šnipinėjimu įtariamas Algirdas Paleckis nuo 2018 metų laikomas kalėjime. Jam nepareikšti jokie kaltinimai. Vakarietiško elgesio tai tikrai neprimena.
Dažnai iš aukštų tribūnų kaltiname Rusiją žmogaus teisių pažeidimais. Tačiau, deja, ne visada Lietuva tam turi moralinę teisę.