Po susitikimo Farage’as pareiškė, jog Trumpas „tikrai tiki „Brexit“. Lyg tai būtų JAV prezidento problema ir bendrai tikėjimo klausimas.
Farage’as dabar gali jaustis Britanijos politikos karaliumi, kai jo partija surinko daugiausia balsų į Europos Parlamentą. Tačiau ši pergalė tikrai nereiškia pergalės būsimuose parlamento rinkimuose. Apie tokias aukštumas Farage’ui dar anksti svajoti.
Ne visus Trumpas apipylė tokiomis malonėmis kaip Farage‘ą. Jis atsisakė susitikti su Leiboristų partijos vadovu Jeremy Corbynu. Tik telefonu kalbėjo su konservatoriumi, galimu nauju Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu. Tiesa, Johnsonas pats atsisakė susitikimo, matyt, galvodamas, kad toks susitikimas gali jam pakenkti tampant konservatorių partijos vadovu.
Iškilmingus Trumpo garbei surengtus pietus boikotavo ne tik leiboristai, bet ir Liberalai demokratai bei Žaliųjų partija.
Trumpą priėmė Britanijos karalienė, kurią Trumpas pavadino „fantastiška“ moterimi. Buvo daug pompos ir pompastikos.
Tačiau negalima buvo nepastebėti ir tūkstančių protestavusių prieš JAV prezidento vizitą, nesvarbu, jog Trumpas pranešimus apie protestus pavadino „fake news“.
Vizitą sunku pavadinti sėkmingu. Vargu ar JAV prezidento vizitas į Britaniją galėjo įvykti blogesniu laiku.
Britanijos ministrė pirmininkė konservatorė Theresa May palieka pareigas, o šalis paskendusi netikrume dėl vis vykstančio ir niekaip neįvykstančio „Brexit“. Nelinksma ir Trumpui – Jungtinėse Valstijose vis garsiau skamba reikalavimai jį atstatydinti.
Susikirtimas su Londono meru – tik detalė. Trumpas kalbėjo apie „ypatingus Britanijos ir JAV ryšius“ ir pasiūlė Britanijai po „Brexit“ pasirašyti prekybos sutartį.
Trumpas tą dar būsimą sutartį gyrė negailėdamas žodžių, bet tokia sutartis Britanija atvestų į naują priklausomybę bei sukeltų daug naujų kitokių įsipareigojimų, šį kartą jau Jungtinėms Valstijoms, o ne ES. Juk Britanija norėtų prekiauti, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, bet kaip tik Trumpas šias taisykles pažeidinėja.
Po šio pasiūlymo iškilo klausimas dėl JAV firmų dalyvavimo Nacionalinėje Britanijos sveikatos apsaugos sistemoje (NHS), kurią britai laiko nacionalinio pasididžiavimo objektu. Sociologinės apklausos rodo, jog daugiau britų didžiuojasi NHS nei savo šalies istorija, britišku humoru bei monarchija. Trumpas gi net nežinojo, ką reiškia raidės NHS.
Problemos kiltų ir dėl maisto produktų, nes JAV standartai yra ne tokie griežti ir kitokie ne ES. Taigi, Trumpo pasiūlytą sutartį galima bent jau kol kas pavadinti fantazija, nebent kietas ir be sutarties „Brexit“ įvarytų Britaniją į visišką prarają.
Primename, jog vos tapęs prezidentu Trumpas atsisakė pasirašyti jau suderėtą laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga. Šiuo požiūriu Trumpo politika ir nuostatos atitinka (nesvarbu atsitiktinai ar ne) Rusijos siekius skaldyti ES.
Būtų neteisinga sakyti, jog Britanijos ir JAV pozicijos skiriasi visais klausimais. Sutariama dėl Kinijos, Irano, Rusijos grėsmės, tačiau Irano atveju Britanijos politika beveik niekuo nesiskiria nuo daugumos ES šalių nuostatų – negalima leisti Iranui turėti branduolinio ginklo.
Tačiau atsisakymas dabartinės sutarties, kaip padarė Trumpas, nėra išeitis.