Vidas Rachlevičius. Anglijos bankus aptramdė vienas žmogus, o kaip Lietuvoje?

Neseniai socialiniuose tinkluose sklido ekrano kopijos. Tai buvo „Swedbank“ atsakymas klientui, kuris norėjo įsigyti kompanijos „BAE Systems“ akcijų. Banko atsakyme rašoma, kad „BAE systems“ akcijų nėra galimybės pirkti, nes įmonės veikla bankui nepriimtina. Nuoširdžiai Jūsų „Swedbank“. Šis sakinys slepia ne vieną problemą, todėl pasižiūrėkime, kas iš tiesų nutiko ir kaip į Anglijos bankų savivalę sureagavo žinomas politikas Nigelas Farage’as.

Dėl švedų banko kyla keli klausimai. Ar bankas neprisiėmė jam nepriklausančių galių, ar neperžengė savo kompetencijos ribų, ar nepradėjo politikuoti? Gal tai buvo tik „menko proto“ dirbtinio intelekto sugeneruotas atsakymas, gal banko algoritmai yra visiškai netikę?

Nepaisant šio skandalingo pranešimo sklaidos, aš nemačiau jokios informacijos, kad bankas būtų pakeitęs savo sprendimą arba išplatinęs atsiprašymą. Regis, jokios reakcijos.

Pirmasis klausimas: kam reikalingas Lietuvos bankas (LB), kuris, kaip skelbiama, užsiima finansų rinkos dalyvių priežiūra? Klientai klausia: „Kaip čia yra, kad savo uždirbtus pinigus mes turime iš banko išsipirkti?!“ O kur dar bankų paslaugų įkainiai, maržos, išgryninimas ir t. t. Vertinant pagal tai, kaip LB rūpinasi komercinių bankų klientų interesais, susidaro įspūdis, kad jis toks pats reikalingas ir naudingas, kaip ir buvusi Lietuvos TSR užsienio reikalų ministerija.