Vidas Rachlevičius. Juk realiai Vyriausybės nėra ir ji niekam nereikalinga!

Pasiekėme ribą, kai apie Lietuvos politikos lauką ir jame vykstančius dalykus nebeįmanoma kalbėti rimtai, nebėra jokios prasmės. Tai yra tik viešas cirkas. Nors trupės dalyviai ir nutaisę rimtas minas, jų pasirodymą galima stebėti tik ciniškai juokiantis, su sarkazmu, gailesčiu arba atlaidžia šypsena. Tas pats pasakytina ir apie daugumą politologų, kurie kiauroje palapinėje žiūri prasto cirko pasirodymą, o komentuoja tokiais rimtais veidais, tarsi tai būtų Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“.

Senais laikais teatruose buvo geras paprotys prastus artistus apmėtyti visokiais smulkiais daiktais, kurie tik pasitaikydavo po ranka. Prisimenu, kaip du paauglystėje skaitytos knygos personažai tarėsi į kitą pasirodymą atsinešti porą padvėsusių kačių...

Lietuvoje daug kas iš inercijos vadinama skambiais vardais, pavyzdžiui, politika ir politikai, bet tai tik gražūs žodžiai, praradę savo pirminę prasmę. Gal pasirodysiu nuobodus, bet einant ketvirtam atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečiui būtina bent trumpai paaiškinti kai kuriuos terminus.

Kalbant paprastai, politika yra, kai tam tikrų vertybių ir tikslų vienijamos žmonių grupės priima kolektyvinius sprendimus, lemiančius visuomenės ir valstybės raidą.

Politinės institucijos, vykdomoji valdžia bendradarbiauja formuojant ir įgyvendinant visuomenės poreikius atitinkančią politiką. Veiksmingas politikos formavimas neatsiejamas nuo konkuruojančių visuomenės interesų ir vertybių derinimo.