Galima pateikti daugybę šios sovietmečiui būdingos elgsenos pavyzdžių, tačiau kam tie pavyzdžiai, kiekvienas pasižiūrėkite į veidrodį ir nereikės jokių rašymų. Vis dėlto, norėčiau pateikti ryškiausią ir visiems labai puikiai matomą etaloninį tokio elgesio pavyzdį, kai daugelis rimtais veidais kalba, protingai rašo, bet niekas nepasako esmės. Juk visos tos žurnalistinės ir politologinės abrakadabros nieko vertos. Turiu galvoje politinę muilo operą „Kaip Gabrielius Landsbergis eurokomisaro posto siekė“.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sunkiasvoriai rimtais veidais žeria kritikos strėles Prezidentūrai, esą ši nepateikia jokių argumentų. Ponios ir ponai, kaip jums atrodo, ar vienas iš nepopuliariausių ir visuomenės labiausiai nemėgstamų politikų yra tinkama kandidatūra atstovauti Lietuvai Briuselyje?
