Vidas Rachlevičius. Per Seimo rinkimus – taktinis balsavimas? Reikia pabandyti

Spalio 13 dieną įvyks Seimo rinkimai. Kaip ir reikėjo tikėtis, rinkimų kampanija yra visiškai nuobodi, pasyvi, be jokių naujų idėjų, todėl didelių pokyčių partijų populiarumo lentelės viršuje laukti nederėtų. Tačiau neapleidžia nuojauta, kad vienas žaidėjas vis dėlto gali „įdėti iš viršaus“. Tai – Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Matydamas naujausius partijų populiarumo reitingus manau, kad ir Lietuvos rinkėjai galėtų rimtai pagalvoti apie taktinį balsavimą.

Žvelgdamas į Lietuvos politinių partijų panoramą, visą laiką pagalvoju apie Lietuvą prieš Mindaugą. Bent dešimt viešumoje nuolat matomų partijų, daugelis iš jų – pavienių kunigaikštukų, regionų feodalų klanai arba vieno žmogaus šou. Apie partijų vertybes nėra ką kalbėti, net ir politinė orientacija – didelių diskusijų objektas, jos dažnai visiškai neatitinka ir partijų pavadinimai.

Nesileisdamas į ilgą diskusiją apie politikos kairę ir dešinę, visas tas partijas suskirstysiu į dvi grupes. Kalbant astronomijos terminais, Saulės sistemoje planetos sukasi aplink vieną žvaigždę, o čia – aplink dvi. Kad ir kaip pozicionuotųsi, faktas tas, kad vienos partijos yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) orbitoje, o kitos – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), nes tik pastarosios dvi būna koalicijų formuotojos. Teoriškai gali būti kažkokių nukrypimų nuo tų orbitų, bet didelės įtakos jie nedaro.