Matydami augančias Didžiosios Britanijos ir Švedijos socialinės apsaugos išlaidas, nusprendėme nesekti tokia ekonomiką silpninančia sistema. Apie 8-ojo deš. vidurį pastebėjome, kad įvairių šalių vyriausybėms prisiėmus šeimos galvos pareigas, žmonės neteko svarbių paskatų. Socialinė apsauga pakirto žmonių savarankiškumą.
Jie nebenorėjo dirbti savo šeimos gerovei. Pašalpos tapo gyvenimo būdu. Šalies ekonomika be paliovos ėmė smukti, nes susilpnėjus darbuotojų motyvacijai, sumažėjo ir darbo našumas. Žmonės prarado akstiną siekti daugiau, nes mokėjo per didelius mokesčius. Jie tapo priklausomi nuo valstybės, be kurios nebegalėjo patenkinti pagrindinių savo poreikių.
Mes manėme, kad geriausia yra palaikyti konfucianizmo tradiciją, pagal kurią vyras yra atsakingas už savo šeimą – tėvus, žmoną ir vaikus. Teko atlaikyti nuolatinę kritiką ir puolimą, kurį patyrėme iš opozicijos partijų ir Vakarų žiniasklaidos per Singapūre dirbančius savus korespondentus dėl beširdiškos politikos ir nenoro teikti subsidijas vartojimui.
Per rinkimus buvo sunku rasti atsvarą viliojantiems opozicijos pažadams dėl socialinės gerovės. 7–8 deš. europinės socialinės gerovės valstybės žlugimas dar nebuvo toks akivaizdus.
Pasikeitė dvi kartos, kol atsiskleidė žalingos praktikos pasekmės – sumažėjęs asmeninis darbo našumas, vangus ekonomikos augimas ir didėjantis biudžeto deficitas. Mums reikėjo laiko, kad CTF (Centriniame taupos fonde) susikauptų apčiuopiamų lėšų ir dauguma žmonių įsigytų nuosavus būstus.
Tik esant tokioms aplinkybėms žmonės nebenori asmeninių santaupų mesti į bendrą katilą dėl „teisės“ į vienodas pašalpas, vienodus namus ir vienodus patogumus ligoninėse. Man pavyko atlaikyti kritiką, taigi sėkmingai dalyvavome rinkimuose iki pat 9-ojo deš., kai Vakarų žiniasklaida pripažino, kad socialinės gerovės valstybės modelis pasmerktas.
CTF buvo sukurtas kitokiai visuomenei. Žmonės, turintys solidžių santaupų ir turto, kitaip žiūri į gyvenimą. Jie jaučiasi kur kas stipresni ir atsakingi už save ir savo šeimą. Jie atsparūs „švediško stalo sindromui“, kai susimokėjęs sveikatos draudimo įmokas naudojiesi visais medicinos tyrimais ir paslaugomis, kiek tik šauna į galvą tau ir tavo gydytojui.
Kad šio fondo nariams sukauptų lėšų užtektų pensijai nei jų CTF sąskaitos likutis, nei už CTF pinigus įgytas turtas negali būti konfiskuotas jokioms skoloms išieškoti bei ieškiniams patenkinti. Ir BMPV butas, įsigytas už CTF pinigus, nepasiekiamas savininko kreditoriams. Tik CTF gali imtis priemonių prieš savininką, nemokantį būsto paskolos įmokų.
CTF yra pačių darbuotojų finansuojamas visapusiško socialinio draudimo fondas, prilygstantis bet kokiai senatvės pensijų kaupimo sistemai ar pašalpų programai, bet neužkraunantis socialinio aprūpinimo naštos ateinančioms dirbančiųjų kartoms. Sąžiningiau ir sveikiau kiekvienai kartai mokėti už save ir kiekvienam asmeniškai kaupti savo pensijos fondą.
CTF ir pagalba žmonėms įsigyti nuosavą būstą garantavo šalies politinio gyvenimo stabilumą – ant šio pamato išaugo ir 30 metų be trikdžių vystėsi Singapūras. Mūsų žmonės gyvena kitaip negu Honkongo, Taibėjaus, Seulo ar Tokijo gyventojai, gaunantys didelius atlyginimus, bet mokantys didžiulę nuomą už mažyčius kambarėlius, kurių savininkais niekada netaps. Toks elektoratas nebūtų kelis kartus iš eilės perrinkęs Liaudies veikimo partijos didele balsų persvara.
Kad būtų įmanoma sukurti tokią socialinio draudimo sistemą kaip CTF, šalies ekonomikoje turi būti maža infliacija, o palūkanų norma turi lenkti infliacijos tempą. Žmonės turi būti tikri, kad jų santaupos neištirps dėl infliacijos ar valiutos nuvertėjimo kitų valiutų atžvilgiu. Kitaip tariant, sėkmingos CTF veiklos prielaida yra protinga biudžeto ir fiskalinė politika.
Jei nebūtume perskirstę mūsų žmonių, konkuruojančių laisvojoje rinkoje, sukurto turto, būtų susilpnėjęs singapūriečių solidarumas, jausmas, kad jie yra viena valstybė, kurią vienija bendras likimas. Kam reikalinga pusiausvyra tarp individualios konkurencijos ir kolektyvinio solidarumo, geriausiai galėčiau paaiškinti pasitelkdamas rytietiško in ir jang simbolio – dviejų žuvies pavidalo figūrų, sudarančių apskritimą, – metaforą.
In simbolizuoja moteriškąjį pradą, jang – vyriškąjį. Kuo stipriau visuomenėje reiškiasi jang (vyriška) lenktyniavimo tendencija, tuo aukštesnis bendras našumas. Jei viską pasiims laimėtojas, lenktynės bus aršios, bet kolektyvinis solidarumas menkas. Kuo daugiau visuomenėje in (moteriško) solidarumo, visiems po lygiai paskirstant lenktynių apdovanojimus, tuo stipresnis bus kolektyvinis solidarumas, bet dėl sumažėjusios konkurencijos suprastės bendras našumas.
Azijietiškoje Singapūro visuomenėje tėvai nori, kad jų vaikai gyvenime turėtų geresnes starto pozicijas negu jie patys. Kone visi singapūriečiai yra kilę iš imigrantų, tad jie nepaprastai trokšta saugumo, ypač savo vaikams. Įgytas turtas vietoj vegetavimo iš socialinės paramos įgalino žmones ir sustiprino jų atsakomybę leidžiant savo pinigus.
Visada buvo ir bus neatsakingų ar nieko nesugebančių žmonių – tarp mūsų gyventojų tokių yra apie 5 proc. Jie iššvaistys bet kokį turtą – ar tai būtų namai, ar akcijos. Mes visais būdais stengiamės padėti jiems tapti kiek įmanoma savarankiškiems, kad jie galiausiai neatsidurtų socialiniame būste.
O svarbiausia – stengiamės išgelbėti jų vaikus, kad jie nenueitų savo neatsakingų tėvų pėdomis. Esame sukūrę pagalbos sistemą, bet ji veikia tokiu būdu, kad pagalbos kreiptųsi tik tie, kurie neturi kitos išeities. Šis požiūris priešingas egzistuojančiam Vakaruose, kur liberalai aktyviai ragina žmones nesidrovint reikalauti pašalpų, dėl to iki milžiniško masto išaugo socialinės apsaugos išlaidos.
Mūsų politika skatino žmones uoliai siekti kuo didesnių laimėjimų. Monetarinis stabilumas, subalansuotas biudžetas ir maži mokesčiai skatino gausias investicijas ir didelį darbo našumą.