Viktoras Voroncovas. Kaip reformuoti antros pakopos pensijų sistemą?

Tikriausiai visiems jau tapo aišku, kad antros pakopos pensijų sistemą reikia keisti. Niekas nėra patenkintas jos archajiškumu, neaiškia anuitetų sistema, negalėjimu laisvai disponuoti savo pinigais, o svarbiausia – nepakankamu investicijų pelningumu, kuris nepadengia net gerokai išaugusios infliacijos. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, kuri per artimiausius 20–30 metų nepasikeis į gerąją pusę, šviesių perspektyvų čia nematyti.

Koks yra pagrindinis pensijų sistemos apskritai ir ypač antros pakopos fondų tikslas? Natūralu – sudaryti galimybę kiekvienam Lietuvos piliečiui oriai gyventi išėjus į pensiją, nepriklausomai nuo šio laikotarpio trukmės. Man 58 metai ir aš taip pat apie tai galvoju. Moku visas pensijų įmokas į Sodrą, investuoju į privačius pensijų fondus, įmonė už mane papildomai moka įmokas į privačius pensijų fondus ir, žinoma, moku maksimalias 3 proc. įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o valstybė prideda savo 1,5 proc. Ar visas šis kaupimas pensijai užtikrins man tokį patį gyvenimo lygį, kokį turėjau dirbdamas? Ne. Ar esu juo patenkintas? Ne! Ką padariau, kad pensijoje gyvenčiau taip pat, kaip ir dirbdamas? Padariau du svarbius dalykus:

• Suteikiau dukrai geriausią išsilavinimą, kokį tuo metu galėjau. Išsilavinimas suteikė dukrai galimybę siekti karjeros, uždirbti daugiau nei vidutinį atlyginimą, pačiai investuoti į pensijų fondus ir nekilnojamąjį turtą. Tikiuosi, kad išėjęs į pensiją galėsiu tikėtis, jog dukra man padės taip pat, kaip aš jai padėjau studijų metais.
• Investuoju į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė ilgainiui auga. Išėjus į pensiją, nekilnojamasis turtas suteiks man reikalingo lankstumo, jei to prireiktų. Pavyzdžiui, galėsiu parduoti 140 kvadratinių metrų dviejų aukštų namą, kurio išlaikymas man bus našta, nusipirkti 50 kvadratinių metrų butą, kurio išlaikymas bus daug pigesnis, o skirtumą panaudoti tam, kad ir toliau gyvenčiau taip, kaip gyvenau iki pensijos.

Tai reiškia, kad sukūriau trijų saugiklių sistemą, kuri turėtų užtikrinti man padorų gyvenimą išėjus į pensiją: valstybinės ir privačios pensijos, išsilavinę šeimos nariai, gaunantys dideles pajamas, ir nekilnojamasis turtas. Ir į savo gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus žvelgiu gana optimistiškai. Todėl kalbant apie antros pakopos pensijų fondų reformą, mano siūlymas yra vienareikšmis – leisti juose sukauptas lėšas išleisti šeimos narių išsilavinimui Lietuvos universitetuose apmokėti ir nekilnojamajam turtui įsigyti, taip pat ir per būsto paskolas.

Jei antros pakopos pensijų fondų naudojimą aukštajam mokslui finansuoti ir būstui įsigyti vertintume iš esmės, tai privalumai būtų tokie:

• Galimybė naudotis kapitalu: antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiamos jūsų pačių, darbdavio ir Vyriausybės įmokos, kurios kaupėsi daugelį metų. Naudodami šiuos fondus išsilavinimui ar būstui įsigyti, galite gauti nemažą pinigų sumą, kurios negalėsite gauti kitais būdais.
• Mažos palūkanų normos: Paskoloms švietimui ir būstui įsigyti gali būti taikomos didelės palūkanų normos. Naudojimasis pensijų fondu gali būti ekonomiškai efektyvi alternatyva. Iš esmės jūs skolinatės iš savęs, kad nereikėtų mokėti palūkanų finansų įstaigai.
• Lankstumas: antros pakopos pensijų fondai suteikia galimybę lanksčiai valdyti lėšas. Galite rinktis išėmimo sumą ir laiką, todėl lengviau prisitaikyti prie savo finansinių poreikių ir tikslų.
• Mokesčių lengvatos: kai kuriose šalyse antros pakopos pensijų fondų naudojimas tam tikriems tikslams, pavyzdžiui, mokslui ar pirmajam būstui įsigyti, gali suteikti mokesčių lengvatų. Tam tikrais atvejais tai gali sumažinti jūsų mokestinius įsipareigojimus arba atleisti nuo mokesčių.
• Investavimo potencialas: jūsų pensijų sąskaitoje esančios lėšos laikui bėgant gali augti dėl fondo valdytojo atliekamų investicijų. Naudodami šias lėšas švietimui ar būstui, jūs ne tik gaunate santaupas, bet ir potencialią investicinių pajamų naudą.
• Jokio kredito patikrinimo ar patvirtinimo proceso: skirtingai nuo tradicinių paskolų, naudojantis pensijų fondais, nereikia tikrinti kredito ar patvirtinimo proceso. Tai gali būti naudinga tiems, kurie negali gauti paskolų iš bankų ar kitų finansų įstaigų.
• Asmeninis finansinis saugumas: pensijų lėšų naudojimas išsilavinimui ar būstui įsigyti gali padidinti finansinį stabilumą. Įgyjant aukštojo mokslo diplomą gali atsiverti daugiau galimybių įsidarbinti, o nuosavas būstas gali užtikrinti ilgalaikį finansinį saugumą.
• Skolų mažinimas: neimant paskolų mokslui ar būstui galima sumažinti skolų naštą ir sumažinti finansinę įtampą, susijusią su paskolų su palūkanomis grąžinimu.
• Ankstyvos pensijos planavimas: Nors svarbu atsižvelgti į ilgalaikį poveikį pensijos santaupoms, antros pakopos pensijos lėšų naudojimas švietimui ar būstui gali būti strateginė ankstyvos pensijos planavimo dalis. Tai ypač aktualu, jei planuojate padidinti savo pajamas mokydamiesi arba užsitikrinti stabilų būstą.
• Turto nuosavybė: Įgydami išsilavinimą, įgyjate žinių ir įgūdžių, o įsigydami būstą – turto. Tai yra investicijos į jūsų ateitį, o pensijų lėšų naudojimas leidžia įsigyti šį turtą be išorinio finansavimo.

Tačiau toks pensijų santaupų naudojimas turi ir kitų privalumų. Labai dažnai kviečiame moksleivius į ekskursijas mūsų įmonėje. Parodome jiems, koks gali būti verslas Lietuvoje, kodėl niekas neišeina iš mūsų įmonės, ką reiškia vokiškas šeimos verslas, ir paaiškiname, kaip žmonės patenka į mūsų įmonę. Po susitikimo man visada įdomu pasikalbėti su moksleiviais apie jų planus. Ir per šiuos pokalbius aiškiai matyti požiūrių skirtumas. Vilniaus moksleiviai turi planų studijuoti universitete, galbūt užsienyje; jie nori studijuoti politiką, biotechnologijas, viešąjį administravimą. Po universiteto jie norėtų 3–5 metus padirbėti kitoje šalyje, įgyti patirties ir grįžti į Lietuvą, nes Lietuva yra galimybių šalis. Rajono moksleiviai turi planų stoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, į inžinerijos specialybę, tačiau įstoti iš biudžeto sunku, šeima neturi pinigų susimokėti už studijas, todėl teks vykti į Švediją ir dirbti statybose, juolab, kad brolis jau ten yra. Ir būtent čia galimybė mokėti už studijas pensijų fondų lėšomis gali padėti ne tik sumažinti emigraciją, bet ir sustiprinti šalies mokslinį potencialą, pritraukti gabių jaunuolių į technines specialybes. Lietuvos universitetai įgis naujų galimybių finansuoti savo veiklą. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai padidins Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, sustiprins šalies mokslinį potencialą.

Galimybė panaudoti pensijų santaupas būstui įsigyti, taip pat ir imant paskolas, visiškai keistų mūsų šalies ekonomiką ir suteiktų postūmį, kurio šalis neturėjo nuo pat Europos Sąjungos fondų finansavimo pradžios. Pirmiausia, tai milijardų eurų injekcija į ekonomiką – ne tik pensijų fonduose gulinčios ir užsienio rinkose dirbančios lėšos, bet ir kolosalios gyventojų santaupos tiek bankuose, tiek stikliniuose indeliuose. Bet kokio buto pirkimas yra katalizatorius santechnikai, buitinei technikai, statybinėms medžiagoms, baldams (o Lietuva yra viena pirmaujančių baldų gamintojų Europoje) pirkti; surengsite įkurtuvių vakarėlį – už nemažą sumą nusipirksite maisto ir alkoholio. Jūsų svečiai ateis pas jus ir dovanos jums pinigų bei dovanų čekių. Vidaus vartojimas pasižymėtų sprogstamu augimu, kuris nesumažėtų, o stabilizuotųsi daug aukštesniame lygyje.

Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausias, reikalingiausias ir naudingiausias poveikis būtų demografijos srityje. Pensijų santaupų panaudojimas leistų greičiau suformuoti pradinį įnašą už būstą, kuris kosminio nekilnojamojo turto kainų augimo laikotarpiu jaunoms šeimoms tapo tiesiog neįveikiama problema. Jaunos šeimos ne tik gautų galimybę gyventi atskirai nuo tėvų, bet ir turėtų galimybę susilaukti vaiko ar padidinti šeimos sudėtį.

Būsto paskoloje nematau nieko pavojingo ar blogo – pats turiu dvi ir tai yra geriausia mokytoja, kaip nustatyti prioritetus išlaidoms, taupyti ir tinkamai planuoti biudžetą. Kartu tai ir geriausia mano investicija.

Neabejotinai daugės į šalį grįžtančių emigrantų. Šiuo metu absoliučią daugumą jų nuo grįžimo stabdo būsto problema. Pragyvenimo lygis Lietuvoje taip pakilo, kad nuomotis butą ir dirbti Airijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse nebėra prasmės. Tačiau grįžimą į Lietuvą stabdo būtinybė gyventi su tėvais arba nuomotis butą.

Šis sprendimas naudingas ne tik didmiesčiams, bet ir mažiems miesteliams bei kaimams. Jei norite gyventi atskirai, bet pensijų fondo santaupos neleidžia sumokėti pradinio įnašo už butą Vilniuje, turite galimybę pradėti kurti savo nuosavybę 30 km nuo Vilniaus nutolusioje sodyboje, įsigiję butą Panevėžyje arba namą Tauragėje.

Statybų verslas gautų garantuotą užsakymų kiekį dešimtmečiams į priekį. Lietuvos statybinių medžiagų pramonė taip pat gautų postūmį, pagaliau nustotume pirkti statybinius blokelius Baltarusijoje – tai ne kosminės technologijos, kad negalėtume jų realizuoti. Žymiai padidėtų mokestinės įplaukos į biudžetą.

Jei žvelgtume į ateitį, labai greitai – po 30–40–50 metų – turėsime nugriauti SSRS laikais pastatytus sunykusius būstus. Tai neišvengiamas procesas, kad ir kiek jį stumtume tolyn ir tepliotume renovacija. Didinant gyvenamąjį fondą moderniais, energetiškai efektyviais pastatais, šios problemos aštrumas gerokai sumažėtų.

Viena iš privalomų lėšų panaudojimo sąlygų turėtų būti panaudojimas šeimoje – tėvai ir seneliai savo sukauptas pensijų santaupas gali perleisti tik savo vaikams ir anūkams, bet negali to daryti ne giminaičiams. Taip išvengtume pinigų išgryninimo ir spekuliacijos pensijų santaupomis.

Žinoma, turėtų būti leidžiama su pensijų santaupomis sumažinti savo įsipareigojimus, susijusius su turima būsto paskola, o tai ypač aktualu dabar, kai EURIBOR smarkiai kyla.

Bet kuris planas turi privalumų ir trūkumų. Atėjo laikas pakalbėti apie trūkumus. Pirmasis ir pagrindinis iš jų – ar visi tie pensijų pinigai apskritai yra prieinami. Ar paprastas būsimųjų pensininkų reikalavimas grąžinti dalį jų pinigų neprives prie pensijų sistemos bankroto? Antrasis galimas pavojus – paskolų palūkanų normų padidėjimas, kai paklausa didėja. Šiuo atveju tikiuosi (bet mano viltis labai menka), kad centrinis bankas, kontroliuojantis bankų sistemą, bus veiksmingas. Dedu daug vilčių į tradicinių užsienio bankų ir hipotekos agentūrų atėjimą į Lietuvą, kuris padidintų konkurenciją rinkoje. Trečioji ir, mano žiniomis, paskutinė rizika yra galimas infliacijos didėjimas.

Be abejo, siūloma reforma reikalauja išsamesnių specialistų analizių, teisės aktų pakeitimų ir kitų valstybės veiksmų, tačiau pagrindinė idėja man atrodo absoliučiai būtina ir naudinga Lietuvos žmonėms ir valstybei.