Apie šį V. Ušacko žingsnį, ačiū Dievui, netriūbijo žiniasklaida. Net ir pats primarijus savajame feisbuke apsiribojo vienu vieninteliu neutraliu įrašu apie vykusį renginį.
Sakau, ačiū Dievui, nors ir netikiu, kad ponas Ušackas tai padarė nuoširdžiai, o ne bijodamas galimos reakcijos. Kad tokia bus, prelegentui buvo žinoma neabejotinai, mat šių eilučių autorė Ušacko organizuojama antrąja “Nidos konferencija” domėjosi ir to neslėpė.
Reikia pasakyti, kad tas dėmesys “Žmonių ambasadoriumi” save tituluojantį politiką tiesiog siutino. Tai matyti ir jo siųstuose laiškuose šio teksto autorei.
Tačiau dabar – apie tai, ką nutyli Vygaudas Ušackas. Apie jo organizuotą konferenciją “20 metų po Nidos iniciatyvų. Kas toliau?”, arba paprasčiau sakant – konferenciją “Nida 2.0”, vykusią Lietuvoje šių metų spalio 4 - 6 dienomis Kaune ir Nidoje.
Konferencija – A. Ramanausko - Vanago laidotuvių dieną
Tą savaitgalį, kai Lietuva atsisveikino su žiauriai kankintu ir KGB nužudytu Lietuvos rezistencinės kovos vadu generolu Adolfu Ramanausku - Vanagu, būtent V. Ušacko iniciatyva mažiausiai dviejuose Lietuvos valstybiniuose universitetuose prie vieno stalo turėjo susėsti “bendrai apskritojo stalo diskusijai” Vladimiro Putino Rusijos Vyriausybės administracijos atstovai, įtakingi Rusijos laivyno admirolai, politinės kairės pažiūrų neslepiantys Europos valstybių diplomatai, įvairių strateginių tyrimų institutų atstovai ir marga Lietuvos politikos publika.
Būtent Vanago laidotuvių dieną. Ar ši data buvo pasirinkta tik atsitiktinai – klausimas pačiam Ušackui. Manykime, kad tai – tik sutapimas. Tačiau nežinoti, kada vyks Vanago laidotuvės Ušackas negalėjo: dar birželio 25-ą dieną Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis žiniasklaidai paskelbė, kad premjero įsakymu sudaryta valstybinė laidotuvių komisija A. Ramanausko palaikus laidoti nusprendė spalio 5-ą dieną Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Taigi, vasarą, kai V. Ušackas, o tiksliau ir oficialiai – V. Ušacko tuomet vadovaujamas Kauno technologijos universiteto Europos institutas, ėmėsi organizuoti “Nida 2.0”, puikiai buvo aišku, kad konferencijos data sutaps su Vanago laidotuvėmis.
Tarp dalyvių – Putino patikėtinė ir Rusijos laivyno admirolas
Tad kodėl vis tik ta data buvo pasirinkta ir kodėl tai yra svarbu? Atsakymo, mano nuomone, reikėtų ieškoti tarp dalyvių, kuriuos ponas Ušackas – labai besipiktinantis, kai kas nors jam meta kaltinimus prorusiškumu, į minėtą konferenciją buvo sukvietęs.
Mano žiniomis, dar vasarą dalis Lietuvos politikų bei valstybinių institucijų, tame tarpe oficialiai ir Užsienio reikalų ministerija, gavo Ušacko pasirašytus kvietimus į Nidos konferenciją. Šiuos dokumentus pridedu neintepretuodama – angliškai suprantantys perskaitys ir įvertins patys.
Šiame kviestinių sąraše išskirčiau dvi pavardes, į kurias verta pažiūrėti atidžiau. Tai Vladimiro Jegorovo (Vladimir Grigorievich Yeagorov) ir Alos Ivanovos (Alla Ivanova).
Pirmasis – buvęs Baltijos laivyno vadas, admirolas, buvęs Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gubernatorius. Kaip žinia, Baltijos laivynas, kurio štabas įsikūręs Kaliningrade, yra RF karinio jūrų laivyno dalis, o jo bazės prigrūstos minų, artilerijos, aviacijos, raketų ir branduolinių užtaisų arsenalais.
Ala Ivanova – Rusijos Kaliningrado srities Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių agentūros vadovė, kas atitikmenyje reiškia Kaliningrado srities užsienio reikalų ministrės pareigas.
Ar bent įsivaizduojame, kaip sputnikai būtų triūbiję apie “apskritą stalą”, kuriame dalyvauja rusų laivyno admirolai ir Vladimiro Putino administracijos statytiniai? Ir kaip toji žinia būtų koreliavusi atsisveikinimo su nužudytuoju generolu A. Ramanausku – Vanagu fone?
Neišdegė. Puota – pasimėgauti ekspertams ir sputnikams Rusijos admirolų dalyvavimu renginyje Lietuvoje, kai valstybė laidoja savo kovos su sovietų okupacija simbolį, neišdegė tik todėl, kad žurnalistei kreipusis į Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narius, Kauno technologijos universitetą, paskutinėmis dienomis prieš konferenciją Ušackas šių dviejų pavardžių atsisakė. Kaip pats rašė žurnalistei – “dėl asmeninių priežasčių du kviesti pranešėjai neatvyks”.
Politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokių asmenų kvietimas į Lietuvą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tokių asmenų dalyvavimas renginiuose legitimizuoja ne tik jų veiklą, bet ir juos atstovaujančių šalių politiką. Taip mes tarsi siunčiame žinią, kad mums priimtina kalbėtis su Rusijos atstovais, tarsi užmerkdami akis į Krymo okupaciją ir jos pasekmes”, - sako M. Laurinavičius.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pradėjus domėtis Nidos konferencijos programa ir dalyviais, jų sąrašas keitėsi mažiausiai tris kartus.
Pirminiame sąraše, kurį pats pasirašęs V. Ušackas kažkodėl vadino neteisingu ir kurį gavo į renginį kviesti Lietuvos politikai ir politikos apžvalgininkai, V. Jegorovo ir A. Ivanovos pavardės buvo.
Antrą darbotvarkę su pranešėjų sąrašu gavau oficialiai apie konferenciją paklaususi Kauno technologijos universiteto vadovybės. Jų atsiųstame sąraše abi minėtos pavardės taip pat buvo.
Paties V. Ušacko iniciatyva, likus keletui dienų iki konferencijos, atsiųstoje trečiojoje darbotvarkėje nei V. Jegorovo, nei A. Ivanovos tarp pranešėjų jau neliko.
Kiek kainavo ir kas apmokėjo?
Antrosios Nidos konferencijos organizatoriais Ušacko kvietime pirminiame variante buvo nurodyti trys organizatoriai: KTU Europos institutas, kuriam tuo metu vadovavo V. Ušackas (beje, po spalio 5-ąją įvykusios konferencijos, spalio 7-ąją, Ušackas pasitraukė iš Europos instituto vadovų ir iš paties KTU), Konrado Adenauerio fondas ir Baltijos jūros valstybių taryba.
Baltijos jūros valstybių taryba yra oficiali institucija, jungianti 11 Baltijos jūros regiono valstybių narių. Lietuvai joje oficialiai atstovauja užsienio reikalų ministras. URM ministro Lino Linkevičiaus patarėja Rasa Jakilaitienė oficialiai teigė, kad ministerija nebuvo minėtos konferencijos organizatorė.
“Ministras ir viceministrai gavo kvietimus dalyvauti jūsų minimoje konferencijoje, tačiau įvertinę ir išanalizavę tokio dalyvavimo pasekmes, ministerijos vadovai atsisakė dalyvauti minėtame renginyje”, - teigiama oficialiame URM atsakyme.
Tačiau KTU Europos instituto, taigi – V. Ušacko, atsiųstame atsakyme rašoma: “Bendra renginio sąmata turėtų būti iki 18 tūkst. eurų. Tiksli renginio organizavimo išlaidų suma bus aiški po konferencijos. Konrado Adenauerio fondas dengia dalyvių atvykimo į Lietuvą, apgyvendinimo ir dalį vietos logistinių klausimų išlaidų, Baltijos jūros valstybių taryba – renginio dalyvių maitinimo, įgarsinimo, vertimo išlaidas. Preliminariai skaičiuojant, iki 20 proc. renginio organizavimo, finansinių rūpesčių tenka KTU Europos institutui (apie 3 tūkst. eurų – aut. past.), kuris jais rūpinasi vidiniais resursais. Likusi dalis – dengiama Konrado Adenauerio (iki 10 tūkst. eurų) ir Baltijos jūros valstybių tarybos (apie 5 tūkst. eurų) lėšomis“.
Susisiekus su Konrado Adenauerio biuru Lietuvoje, jo atstovė Augustina Zamuškevičiūtė patikino, kad jie su minėta V. Ušacko konferencija neturi nieko bendra, ir patarė dėl visa ko pasiteirauti Fondo atstovybės Latvijoje, Rygoje.
Susisiekus su pastarojo atstove Elina Klive, ji teigė, kad jei ir organizuoja Fondas tokį renginį bei jį finansuoja, tai informacijos reikėtų ieškoti biure Vilniuje.
Dar kartą susisiekus su Vilniumi, čia patikino, kad „įvyko nesusipratimas, ir biuras Rygoje jums pateiks informaciją apie renginį“.
Pakartotinai raštu ir telefonu kreipusis į E. Klive, ji teigė, kad „Fondas prisideda prie minėtos konferencijos“, tačiau esą jokių detalių – išlaidų sumos, dalyvių, už kuriuos buvo apmokėta kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos pavardžių pateikti negali „dėl konfidencialių sutarties sąlygų“.
Žinia apie tai, kad domiuosi renginio organizatoriais ir išlaidomis žaibiškai pasiekė ir patį V. Ušacką. Kandidatas į kandidatus atsiuntė laišką, kuriame teigė: „Tarptautinės konferencijos organizatorius yra K. Adenauerio fondas, o ne jo atstovybė Lietuvoje“.
Tačiau diplomato V. Ušacko atsiųsta nuoroda nukreipė į tą patį organizacijos tinklapį, į kurį patenkama ir iš lietuviškojo bei latviško biurų svetainių nuorodų.