Neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai
Pagrindinė ir kone daugiausiai visuomenės dėmesio susilaukusi naujovė yra susijusi su neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai reiškia, kad kiekvienas iš tėvų įgis teisę į – Lietuvos atveju – du vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kurių negalės perleisti kitam iš tėvų. Taigi, jeigu tėtis nenorės išeiti savo dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų, bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė bus trumpesnė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas turėti sukaupus 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti išmokas, išlieka. Taigi šiuo metu šeima, atsižvelgdama į savo šeimos padėtį, pasirenka, kuriam iš tėvų yra palankiau išeiti vaiko priežiūros atostogų. O pagal naująją tvarką, jeigu vienas iš tėvų nebus įgijęs reikalingo motinystės socialinio draudimo stažo, jis negalės pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Tokiu atveju bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė, lyginant su esama sistema, tokiai šeimai neišvengiamai sutrumpėtų.
Dvi alternatyvos ir jų apmokėjimo tvarka
Socialinės apsaugos ir darbo misterija siūlo dvi vaiko priežiūros alternatyvas. Šeimai renkantis pirmąją alternatyvą, vaiko priežiūros atostogos, įskaitant neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, truktų iki kol vaikui sukaktų 24 mėnesiai, o pagal antrąją – iki kol jam sukaks 18 mėnesių. Pagal dabartinę sistemą egzistuoja 24 ir 12 mėnesių alternatyvos.
Pagal pirmąją alternatyvą iš visų 24 vaiko priežiūros atostogų mėnesių, du privalomi mėnesiai mamai ir du tėčiui būtų apmokami 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, likusiais mėnesiais iki vaikui sueina 12 mėnesių būtų mokama 45 proc., o iki vaikui sueina 24 mėnesiai – 25 proc. Pagal antrąją alternatyvą iš visų 18 vaiko priežiūros atostogų mėnesių, neperleidžiami mėnesiai taip pat būtų apmokami 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o likusiais mėnesiais – 60 proc.
Ministerijos pateikti skaičiavimai, kai tėvai uždirba 1476 eurus „ant popieriaus“, rodo, kad pagal naująją tvarką šeimos iš viso gautų net šiek tiek didesnę išmokų sumą. Vis dėlto reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad taip atsitiktų tik tuo atveju, jeigu tėčiai pasinaudotų abiem jiems skirtais neperleidžiamais mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad neperleidžiami mėnesiai siūlomi apmokėti didžiausiu procentu nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, lyginant su likusiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, šeimos, kurių tėčiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasirinks išeiti vaiko priežiūros atostogų, visgi atsidurs prastesnėje finansinėje padėtyje.
Be to, pateiktame pavyzdyje šeimai finansiškai palankiau rinktis 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogų alternatyvą – šeima, pasirinkusi šį variantą, gautų didesnę bendrą išmokų sumą. Taigi matome, kad įgyvendinant šį projektą šeimos būtų skatinamos vis trumpiau prižiūrėti vaikus namuose.
Naujosios vaiko priežiūros atostogų tvarkos tikslai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deklaruoja, kad naująja vaiko priežiūros sistema siekiama „lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeiminį gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje“.
Ar tai reiškia, kad nuo šiol valstybė spręs, kaip šeimos nariai dalinasi pareigas tarpusavyje? Galima atsakyti, kad valstybė sprendimų už šeimą tiesiogiai nepriima jokiu būdu. Bet valstybės atstovai, siūlantys šiuos pakeitimus, mano žinantys, kas šeimai yra geriau.
Ar norima pasakyti, kad tose šeimose, kuriose vaiko priežiūros atostogų išimtinai eina mama, tėčiai yra neįsitraukę į šeimyninį gyvenimą? Ar vaiko priežiūros atostogos – tai matas, pagal kurį matuojamas tėčių įsitraukimas ir ryšys su vaiku? Drįstu tuo abejoti.
Mokslininkai feministai pabrėžia, kad siekiant lyčių lygybės reikia taikyti ne vien teisinį reguliavimą, kuris didintų moterų užimtumą, bet savieigai nepalikti ir neapmokamo darbo pusiausvyros tarp lyčių namuose. Rekomenduojama taikyti įvairialypes priemones skirtingose srityse ir siekiant, kad tėčiai labiau įsitrauktų į vaiko priežiūrą, siūloma sukurti tokią „teisinę sistemą, kuri paskatintų ar net priverstų (forces) tėčius išeiti tėvystės atostogų“ (Aidukaitė ir Telišauskaitė-Čekanavičė 2020, 89, paryškinimas mano). Taip, pasak SADM socialinio draudimo skyriaus vyresniosios patarėjos D. Telišauskaitės-Čekanavičės, „skatinamos lygios galimybės šeimoje“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal dabartinę tvarką mama, tėtis ir net seneliai gali vaiko priežiūros atostogas dalintis tarpusavyje pagal šeimos poreikius, t. y. mama gali išeiti vaiko priežiūros atostogų keliems mėnesiams, o tada dar keliems – tėtis (arba atvirkščiai), o dar dalimi atostogų gali pasinaudoti vienas iš senelių. Taigi esama tvarka ir taip užtikrina lygias galimybes šeimoje.
Vaikų, augančių su vienu iš tėvų, priežiūra
Neįsigilinus į siūlomus pokyčius vaiko priežiūros sistemoje, galima pamanyti, kad vienišoms mamoms nauja sistema būtų net naudingesnė nei esama, kadangi tėčiui priklausantys neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai pagal tą patį išmokų dydį būtų skiriami joms.
Tačiau įsigilinę matome, kad laikoma, jog vaikas turi tik vieną iš tėvų yra tik tose situacijose, kai tėvas yra miręs ar pripažintas mirusiu, pripažintas nežinia kur esančiu arba teismo sprendimu jam yra apribota valdžia vaikui/-ams. Vadinasi, išsiskyrę tėvai, kai vaikas auga su vienu iš tėvų, vis tiek turės naudotis neperleidžiamais mėnesiais, o jeigu tėtis jais nesinaudos, mamai vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpės.
Kiek realu, kad vaikų, augančių išsiskyrusiose šeimose, t. y. su vienu iš tėvų (ir tai dažniausiu atveju yra mama), tėčiai eis neperleidžiamų atostogų? Tikimybė arti nulio.
Vietoj išvados
Lietuvos šeimos tiesiogine prasme džiaugiasi vienomis ilgiausių vaiko priežiūros atostogų pasaulyje. Kadangi teisė vaiko priežiūros atostogas tėvams dalintis tarpusavyje egzistuoja ir pagal esamą tvarką, kyla abejonių, kaip tėčiai bus skatinami įsitraukti į vaiko priežiūrą. Siūlomus pokyčius iš tiesų būtų galima vadinti paskata, jei įvedant naują tvarką sistema būtų ne bloginama, lyginant su ankstesniąja, bet sukuriamos skatinančios priemonės.
Pavyzdžiui, tie tėčiai, kurie pasinaudoja jiems skirtais dviem neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, gautų papildomą mėnesį atostogų. Ši praktika, beje, yra sėkmingai taikoma bent vienuolikoje valstybių. Tai išties būtų galima vadinti paskata.
Vertinant dabartinius SADM pasiūlymus atrodo, kad šeimos, kurių tėčiai nepasinaudos savo neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų dalimi, bus baudžiamos trumpinant bendrą vaiko priežiūros atostogų trukmę. Taigi kas siūloma dabar, yra ne skatinamosios, bet būtent priverstinės priemonės, bloginančios šeimų padėtį ir sąlygas auginti vaikus.