Virgis Valentinavičius. Kaip Siaurusevičius „iškreiptai šviesiai“ reklamavo Karbauskį

Ritos Miliūtės talentas sarkazmui pasiekė naujas aukštumas Laisvės TV laidų R.I.T.A. cikle apie „neagitacinį“ serialą „Naisių vasara“. Mini serialas apie „Naisių vasaros“ personažų, pedagoginių vertybių ir filosofinių sistemų „atsitiktinius sutapimus“ su Ramūno Karbauskio pasauliu yra ir tikslus, ir šmaikštus: tikra puota sardoniškų patiekalų mėgėjams.

Trijose ciklo laidose apie visus septynis „Naisių vasaros“ sezonus Miliūtė nepaliko neapversto nė vieno akmens: čia ir filosofavimai apie vyro ir moters paskirtį; graudenimaisi apie santykius su tėvu – kolūkio pirmininku; gėrimo-negėrimo tema; partiniai šūkiai, programiniai punktai ir vizuali atributika; naujosios pagonybės keistenybės; žemės ūkio studijų teigiamas poveikis sąmonei bei dorovei ir, žinoma, pagrindinis „Naisių vasaros“ veikėjas Pijus kaip scenaristo Karbauskio autoportretas.

Pastebima, jog tiesiai iš ekrano neįkyriai siūloma, kad „Agrokoncerno“ kaina – geriausia; traktorių, kuriuos perka serialo ūkininkai, variklių „arkliai“, komplektacijos ir garantijos kažkaip sutampa su Karbauskiui nesvetimos bendrovės siūlomais „arkliais“, komplektacijomis ir garantijomis, ir servisai esą visoj Lietuvoj.

Ir Pijaus požiūris į moterų aprūpinimą bendrovės automobiliais atpažįstamai kildišinis: „Bendrovė, rakteliai, štai stovi mašina, pasiimk ir važiuok“. Kartu Miliūtė ironizuoja, jog šimtaprocentinis įrodymas, kad Karbauskis neturi nieko bendra su „Naisių vasara“, yra tai, kad Pijus seriale kėlė tostą.

R.I.T.A. Naisių dekonstravimo ciklas užbaigiamas firmine miliūtiška padėka: „to nebūtume matę, jei ne VRK, kuri šioje Naisių epopėjoje nerado agitacinių konkrečios partijos ir konkretaus asmens dalykų“.

Na, reikėtų dėkoti ne tik VRK. Miliūtės sarkazmo tebelaukia LRT vadovybė, kuri ketveriais metais anksčiau, negu VRK padarė lygiai tą pačią išvadą – „Naisių vasaroje“ jokios politinės reklamos nėra – ir transliavo du serialo sezonus. LRT ne tik mokėjo nemažus pinigus už transliavimo teisę, bet savo autorinėje laidoje reklamavo ir serialą, ir jo scenaristą.

2013 metų lapkričio 10-osios dienos LRT laidos „Stilius“ reportažą apie Ramūną Karbauskį galima drąsiai priskirti žanrui „Iš šventųjų gyvenimo“. Laidos vedėja Violeta Baublienė žavisi, kokie nuostabūs Naisiai: čia klesti kultūra, po darbo pilna įvairios malonios veiklos, miestelis turi teatrą, žirgyną „ir netgi savą serialą“.

Negailima liaupsių Ramūno vizijai: jo dėka žmonės gyvena be tvorų, o pijokėliai slepiasi, nes žino, kad negražu. Matome, kaip Karbauskis stebi serialo filmavimą, globėjiškai bendrauja su vaikais, palaimintai žiūri į medžių viršūnes, svajingai klajoja tarp pagoniškų Naisių totemų. Miliūtė negali būti neteisi: tip top Pijus.

Ramūnas kukliai aiškina, koks jis geras žmogus ir kaip už jo gerumą žmonės atsilygina dar didesniu gerumu. Jis giriasi gyvenime negėręs nė lašo ir samprotauja, kiek jo smegenys būtų pažeistos, jei būtų gėręs. Ir važinėja Naisių gaspadoriui pritinkančiu sunkiasvoriu ir daugialitriu sidabravu džipu.

„Stiliaus“ reporterės nepatogiausias užduotas klausimas buvo šis: „Kodėl, jūsų nuomone, tokio strateginio mąstymo [kaip Karbauskio] Lietuvoje taip trūksta, mecenatų trūksta?“ Ramūnas kukliai atsako, kad šią skaudžią problemą sprendžia rodydamas asmeninį pavyzdį.

Nacionalinio transliuotojo eteryje parlamentinės partijos pirmininkas Karbauskis giriasi su kaupu įvykdęs visas tradicines pareigas: išauginti sūnų (išaugino du), pasodinti medį (pasodino daug), pastatyti namą (nepasakė, kiek), o dabar bandysiąs „kažką pakeisti šitoje šalyje“.

Apie savo reikšmę jaunimo auklėjime į kamerą Karbauskis porina: „jiems [vaikams] mokytojas yra sakęs, galbūt, kad vat šitas dėdė yra autoritetas tam tikras ir dėl to verta klausyt, ką jis sako“.
Dabar Violeta Baublienė visa savo aksominio balso galia visos Lietuvos vaikams (na, Lietuvos rinkėjai šiuo atveju aiškiai prilyginami vaikams) savo reportažais skraidina tą patį pranešimą: „šitas dėdė – autoritetas, klausykit vaikučiai“.

2013 m. gruodžio 29 d. „Stilius“ jau tiesiogiai reklamuoja „Naisių vasarą“ ir Karbauskį kaip pagrindinį serialo autorių ir finansuotoją. Reportažas skirtas serialo sezono atidarymo šventei Naisiuose. Violeta Baublienė pasakoja: „Penktasis serialo „Naisių vasara“ sezono pristatymas išties buvo triukšmingas, linksmas ir sotus. Serialo mecenatas ir scenarijaus autorius Ramūnas Karbauskis bei visa serialo kūrybinė grupė stengėsi kaip įmanydama: lauke garavo karštos sriubos ir plovo katilai, masino ekskursija po Naisius.“

O štai kaip neišpasakytą serialo vertę aiškina scenarijaus autorius Karbauskis: „Man dažnai taip sako, kad jūs – truputį netikroviški: viskas labai gražu arba viskas šiek tiek kitaip. Bet tai yra kinas: jeigu tu sieki parodyti tą šviesiąją pusę, kartais tu turi ją ryškinti ir rodyti galbūt šiek tiek iškreiptai šviesią, bet priešpastatydamas tamsiajai pusei, kurios pilna televizijos ekrane.“

Karbauskis taip pat pasidalija įdomiomis žiniomis apie serialo ištakas. Prodiuseris Rolandas
Skaisgirys atėjęs prašyti pinigų serialui apie kaimą, o Karbauskis vietoj atsakymo jam davęs ko prodiuseris neprašė: paties surašytą serialo projektą „su visais personažais, su viskuo“.

Ramūnas labai aiškiai supranta turinio pirkimo žiniasklaidoje esmę – jis sako: „Man neįdomu duoti tik pinigus, man įdomu, kad tas serialas būtų toks, kokį aš įsivaizduočiau“. Beje, frazė „Man neįdomu duoti tik pinigus“ buvo iškelta į „Stiliaus“ laidos anonsą.

Karbauskis giriasi, kad „Naisių vasaros“ scenarijus jo esą surašytas taip, kad kažką sunku pakeisti, ir jam apmaudu, kad vienas butelis ant stalo kažkaip pateko į ekraną: tekstas buvęs patikrintas, bet pedantiškas scenaristas graužiasi nepatikrinęs vaizdo. „Suprantu, kad tai normalu [...], valgo žmonės, bet aš to nenoriu,“ – apie per klaidą į eterį paleistą butelį sako blaivininkas Ramūnas.

Serialo režisierius Raimundas Banionis „Stiliuje“ džiaugiasi, kad „serialas – totaliai teigiamas“ ir atviru tekstu pripažįsta, kad Pijus panašus į „tikrąjį bendrovės pirmininką“.

Žiūrim, ką turim: nacionalinis transliuotojas rodo politinę reklamą (įrodyta Miliūtės) – „Naisių vasarą“, kurios užsakovas nacionalinio transliuotojo eteryje patvirtina, jog už savo prodiuseriui mokėtus pinigus gauna tą turinį, kurį nori gauti (išskyrus vieną butelį). O LRT dar primoka už teisę transliuoti Karbauskio nusipirktą turinį.

Tai vyksta šalyje, kurioje politinėms partijoms draudžiama valdyti žiniasklaidą ir kurioje teoriškai politikų bandymai daryti poveikį žiniasklaidai esą nepriimtini. Dabar, Seimo komisijos akivaizdoje, LRT vadovybė ragais ir nagais gina turinio neliečiamybę ir visiškai neprisimena, jog turinio neliečiamumo prasme nekaltybė buvo prarasta prieš ketverius metus, ir tai įvyko suaugusių žmonių bendru sutarimu.

LRT generalinis direktorius ir kandidatas direktoriauti trečią kadenciją Audrius Siaurusevičius apie „Naisių vasaros“ transliavimą teprisiminė tik tiek, kad dominusi žema serialo transliavimo kaina.

Vadinasi, buvo padarytas grynai verslo sprendimas – perkamas tariamai pigus eterio laiko užpildas – kuris visiškai ignoravo tai, jog pirkinys yra viena sėkmingiausių politinių reklamų Lietuvos istorijoje – tai liudija 2016 metų Seimo rinkimų rezultatas.

Būtent LRT direktorius turėjo apsaugoti nacionalinio transliuotojo eterį ir padaryti atitinkamą politinį sprendimą netransliuoti politinės reklamos, bet to nepadarė. Ar pritrūko regėjimo skvarbos pamatyti, kas akivaizdu?

Sunku patikėti stebint Siaurusevičiaus neeilinius gebėjimus naviguoti tamsius politikos vandenis ir pasinaudoti palankiais politiniais vėjais.

Galima suprasti VRK, kurios gebėjimą matyti politinę reklamą riboja sisteminė problema, jog sudėtyje yra politinių partijų atstovai, ginantys savus ir atsisakantys matyti akivaizdžius dalykus, nes taip reikia delegavusiai partijai. Kas tuomet riboja Siaurusevičiaus regėjimo lauką? Savo atsakomybės dalį turi prisiimti ir LRT Taryba, kuri pagal įstatymą privalo užtikrinti nacionalinio transliuotojo politinį nešališkumą.

Žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir redaktorius Eduardas Eigirdas LRT skandale nenori palaikyti nė vienos pusės, nes „žiniasklaida, kuri sako tiesą tik tada, kai pajudinami jos interesai, demokratijai kelia ne ką mažesnį pavojų nei oligarchai, kurie dėl tokios žiniasklaidos ir įgyja dominuojančią galią“. (Valstybė, p. 31, 2018, vasaris Nr. 1 (129).

Masyvus ir iš esmės neteisėtas politinės reklamos ištransliavimas nėra unikalus įvykis Lietuvos padangėje. Lietuvoje beveik nusistovėjo didelių pinigų įsilaužimo į viešąją erdvę rutina – tai yra tam tikras politinių baubų gamybos ciklas.

Iš pradžių žiniasklaida nori uždirbti iš Uspaskicho kišenės ar jo reitingų, tuomet matome pirmą kaimo vaikiną Viktorą su akordeonu ir ant vandens motociklo. Tada ateina universitetų profesorių eilė uždirbti iš įvairių darbiečių mokymų ir instruktažų. Galop viešryšininkų eilė užsidirbti iš Viktoro išsukimo danguje ir žemėje. Galiausiai – pergalė rinkimuose ir ta pati žiniasklaida jau siaube: „vajėzau, ką išsirinkome“.

Panašų ciklą praėjo ir Rolandas Paksas, tad Karbauskio baubo kūrimas savo rankomis – joks ne stebuklas. Apmaudu, jog šįkart dalyvavo nacionalinis transliuotojas, kuris normaliai turėtų pakilti aukščiau lietuviško baubų fabriko – bet nepakilo.