V.Plunksnis. Atominės statytojų apetitas – be ribų

„Leo LT” norėtų augti vartotojų sąskaita – lėšas naujajai atominei elektrinei statyti ketina kaupti didindama elektros energijos tarifus. Ar įmonei pavyks tai padaryti, priklausys nuo valstybės institucijų stuburo. Kainų komisija kyla į kovą prieš energetikus, siekdama apkarpyti jų galimybę didinti elektros kainas. Mūšis bus nelengvas, nes naują atominę elektrinę norinti statyti ir didelę įtaką turinti „Leo LT“ apeliuoja į tai, kad komisijos siūlymai trukdys užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai prieš metus pradėjęs vadovauti Virgilijus Poderys pristatė metodikos pakeitimus, kurie sumažintų viršutines elektros kainų ribas. „Nuo dabartinio vidutinio tarifo iki viršutinių elektros kainų ribų lieka bent 5 centai už kilovatvalandę, ir įmonės turi teisę šį skirtumą išnaudoti didindamos tarifą. Savo naujais metodikos pakeitimais norime tą skirtumą panaikinti nuleidžiant ribas prie dabartinio tarifo“, – „Atgimimui“ sakė V.Poderys.

Rytų skirstomieji tinklai (RST) vartotojams pernai pardavė 4,132 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o VST – 3,947 mln. kWh, todėl skirstymo tarifo didinimas 1 centu iš vartotojų papildomai pareikalautų daugiau kaip 80 mln. litų. Kur energetikai panaudotų papildomą pelną?

Valstybės ir „Vilniaus prekybos“ akcininkų valdomos „NDX energijos“ įsteigta „Leo LT“ turi sukaupti lėšų naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų statybai. Ūkio ministerija prieš steigiant „Leo LT“ svarstė įvairias alternatyvas ir nusprendė iš „NDX energijos“ už 2,7 mlrd. litų perimti prieš keletą metų privatizuotą VST. Mainais „NDX energija“ gavo 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų. Svarstant VST deprivatizavimo procesą buvo teigiama, jog lėšų strateginiams projektams bus galima pritraukti didinant „Leo LT“ grupės įskolinimą, o ne didinant elektros kainą.

Nepaisant kritikos, „Leo LT“ sukūrimas leido paspartinti anksčiau strigusių projektų vykdymą bei į energetikos įmones pritraukti nemažai ambicingų specialistų. Jie motyvuojami „Leo LT“ vertės didėjimu ir didesniu įmonių pelnu, todėl natūralu, kad visomis išgalėmis priešinasi Kainų komisijos iniciatyvai.

„Kainų komisijos ketinimai keisti viršutinių elektros kainų ribų reguliavimo metodiką gali turėti ilgalaikių padarinių, kurie trukdytų užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir neribotam laikui nukeltų Lietuvos integraciją į Europos Sąjungos energetikos sistemą“, – sakė „Leo LT“ Bendrosios komunikacijos vadovė Aurelija Trakšelienė.

Pasak jos, atominės elektrinės statyba yra vienas didžiausių ir svarbiausių projektų, įgyvendinamų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, o lėšų „Leo LT“ turi sukaupti per itin trumpą laiką. „Tačiau iš esmės keisdami reguliavimo metodiką, kartu pakeistume ir dabar galiojantį finansavimo modelį, tarnaujantį valstybės numatytiems tikslams pasiekti“, – sakė A.Trakšelienė.

Akcinė bendrovė „VST“ taip pat nepritaria siūlomiems pakeitimams.

„Šiuo metu galiojančioje metodikoje yra įtvirtinta principinė bei prioritetinė mažiausių sąnaudų nuostata. Ši nuostata reiškia, kad kainos turi skatinti elektros energetikos įmones taupyti bei teikti paslaugas vartotojams tokiomis sąlygomis, kurios turi būti ne tik ekonomiškai pagrįstos, bet ir įmanomai mažiausiomis kainomis. Nauja metodika sukeltų daug neigiamų pokyčių ir kartu tam tikrų teisinių sunkumų energetikos bendrovėms, skatintų neprotingas investicijas, o svarbiausia – nebūtų pasiekti anksčiau minėti tikslai. Metodikos keitimas nustatytu reguliuojamu periodu yra neteisingas ir elektros energijos kainos klientams nesumažins“, – „Atgimimui“ sakė „VST“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Jis pridūrė, kad pagal galiojančius teisės aktus viršutinės kainų ribos yra nustatomos trejų metų reguliuojamam periodui. „Investicijos taip pat numatomos trejiems metams. Jei pasikeis metodika, manau, kad gali keistis ir investicijos“, – sakė A.Ignatavičius.

Tačiau pamirštama, jog „Lietuvos energija“, RST ir VST yra natūralios monopolijos, kurių gaunamas pelnas turi būti reguliuojamas ir neturi būti siejamas su kitais projektais. Jei už naują atominę elektrinę vis vien sumokės vartotojai, kam reikėjo atpirkti anksčiau privatizuotą VST?

V.Poderio teigimu, „Leo LT“ gali antrinių įmonių pelną išsimokėti dividendais, bet ne daugiau. „Patys akcininkai gali ir atominę elektrinę statyti, ir ledų nusipirkti, ir pas panas nueiti, čia ne mūsų reikalas, kur jie tuos pinigus dės“, – yra sakęs V.Poderys.

„Kainų komisijos siūloma naujoji metodika atsižvelgs tik į tas investicijas, kurias daro mūsų įmonės „Lietuvos energija“, RST ir VST, tačiau nekreips dėmesio į „Leo LT“ daromas investicijas, nukreiptas būtent strateginiams projektams. Bus skatinamos mūsų investicijos į egzistuojantį tinklą, tačiau bus suvaržytos rankos įgyvendinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinsiančius projektus“, – tvirtino A.Trakšelienė.

Metodikos pakeitimais taip pat siekiama užkirsti kelią manipuliavimui turto perkainavimu ir dėl to atsirandančiomis „popierinėmis“ ilgalaikio turto amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudomis, kurių per 2003–2007 metus VST priskaičiavo 483 mln. litų daugiau, nei investavo į tinklo plėtrą. Siūloma nustatyti, kad jeigu faktinės dvejų metų investicijos nepriartėja prie priskaičiuotų amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudų, tuomet mažinama viršutinė elektros kainų riba.

Tiesa, tikroji kova – dar priekyje, nes V.Poderys siūlo keisti ir Elektros energetikos įstatymą. Būtent elektros rinkos reguliavimo pakeitimas 2004 metų liepą, praėjus vos pusmečiui po VST privatizavimo, ir leido uždirbti „NDX energijai“.

Kainų komisijos kova siekiant pažaboti energetikos įmonių apetitą vartotojams didelės ramybės nežada. Prognozuojama, kad Lietuvoje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektros energija bus viena brangiausių Europoje.

"Atgimime" skaitykite:

Nužudyti kapitalizmą? Ne, dar nereikia

Sumaištis JAV finansų sektoriuje sukėlė rimtų praradimų Europoje. Kai kurie ekspertai rimtai kalba apie laisvosios rinkos krizę. „Atgimimas“ domėjosi, kaip atsilieps pasaulio ekonomikos sukrėtimai kiekvienam Lietuvos žmogui.

Turgaus įpročiai

Apie Lietuvos partijų bruožus ir būsimų Seimo rinkimų perspektyvas pasakoja racionalaus balsavimo sistemos Manobalsas.lt projekto bendraautorė Ainė Ramonaitė.

Mano mama mane pardavė

Linai - tik aštuoniolika. Būdama vaikas, ji tapo prekybos žmonėmis auka. Vaiko kūną buvo bandoma parduoti Anglijoje, suteneriai jį siūlė sekso klientams ir Lietuvoje. Šiandien ant rankų ji sūpuoja dvejų metų vaikutį ir kabinasi į kitokį gyvenimą - tokį, kokio ji nematė ir nepažino vaikystėje.

Duokite man mano tiesą!

Manydama, kad gali atstovauti universaliai tiesai, tradicinė žiniasklaida grimzta į nebūtį.

Komunizmo nusikaltimų įvertinimas: užduotis Europai

Praėjo 20 metų, kai griuvo komunistinės diktatūros simbolis - Berlyno siena. Praėjo penkeri metai, kai į Europos Sąjungą įsiliejo kraštai, kurie savo kailiu patyrė visą komunistinio totalitarizmo siaubą. Dabar jau pradedame kalbėti, kad komunistinius-totalitarinius režimus turime įvertinti ne tik mes patys savuose kraštuose, bet ir aukščiausiu europiniu lygiu.