Skurdus demokratinių vertybių suvokimas tikriausiai neatsiejamas nuo pono Viliaus Navicko savasties, kadangi jis puoselėja kitokias – krikščioniškąsias – vertybes, o tradicinę lietuvių šeimą saugoja ir šeimos vertybes propaguoja išnuogintomis kūno vietomis nepilnamečių akivaizdoje.
Moralinės sanklodos ir šeimos vertybių ribotas suvokimas – tikriausiai nūdienos lietuvio amplua. Tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių santykių tikrosios vertybės – tai jausmų tikrumas ir tyrumas, visa tai, kas susiję su pagarba žmogui. Tikriausiai vien tai, kad žmonės suvokdami kitaip savo seksualumą, lytiškumą siekia lygiateisiškumo socialiniuose santykiuose, negali būti įvardijamas kaip išpuolis prieš visuomenės moralinę sanklodą ir niekinantis šeimos vertybes reiškinys. Dar XX a. viduryje garsus britų sociologas T. H. Marshallas apibrėžė pilietybės sąvoką, kuri grįsta pilietinėmis, politinėmis ir socialinėmis teisėmis. Minėto sociologo manymu, pilietybės teisės turėtų užtikrinti piliečiams pagrindinių garantijų minimumą, suteikiantį galimybę lygiateisiškai dalyvauti politiniame, socialiniame ir ekonominiame visuomenės gyvenime.
Tenka pastebėti, kad Lietuvoje politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis gali pasinaudoti ne visi. Vis dažniau išryškėja individų rūšys, kurios prisidengdamos siekiu saugoti tradicines šeimos vertybes, visomis išgalėmis niekina kitokius, teigdamos, kad bet kokie kitų asmenų saviraiškos laisvės siekiai ir susibūrimai yra „išpuoliai prieš visuomenės moralinę sanklodą, prieš šeimą ir krikščioniškąsias vertybes, kurias išpažįsta Lietuvos žmonių dauguma ir kurias mūsų tauta gynė nuo totalitarinio režimo bei prievarta pasaulėžiūrą primesti bandžiusių okupantų“.
Keistas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyrių sueigos vadovo Manto Adomėno piliečių skirstymas, tautos nusavinimas ir krikščioniškųjų vertybių primetimas visai lietuvių tautai. Gynė lietuvių tauta ne tik šeimą, ir ne tik krikščioniškąsias vertybes, daugelis iš mūsų gynė pamatines demokratines vertybes: pagarbą žmogui, žmogaus teisėms. Orientuodamasis į „Lietuvos žmonių daugumą“, krikščioniškųjų vertybių sergėtojas pamiršta, kad visi Lietuvos piliečiai turi turėti lygiavertes galimybes naudotis visomis pilietinėmis, politinėmis ir socialinėmis teisėmis.
Praėjo daugiau nei pusšimtis metų, kai žymus britų rašytojas George’as Orvellas parašė garsiąją apysaką „Gyvulių ūkis“ – alegoriją apie bendruomenę gyvulių ūkyje, kurioje visi gyvuliai yra lygūs, tačiau laikui bėgant tarp visų lygių atsirado lygesnių. Prieš du dešimtmečius Lietuvos piliečiai atkūrė savo valstybės nepriklausomybę vildamiesi, kad visi joje bus lygūs, tačiau laikui bėgant tarp jų atsirado lygesnių, manančių turį teisę bet kokia kaina puoselėti krikščioniškąsias, trypiant kitokias – demokratines, skatinančias pagarbą žmogui ir jo teisėms – vertybes.
Vytautas Valentinavičius, žmogaus teisių aktyvistas, „Baltic Pride 2010“ organizacinio komiteto narys, Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos narys.