Universitetams tenkančios funkcijos susijusios su konceptualių prieigų prie visuomenės ir gamtos mokslų peržiūromis, bandymas įtvirtinti vienokias ar kitokias disciplinas, jų paradigmas ir skleisti visuomenėje skirtingas idėjas. Šį darbą palengvina platus studijų spektras, paremtas skirtingomis tyrimų kryptimis. Tokiomis aplinkybėmis kartais kyla akademinės laisvės klausimų, kuomet universitetų viduje ar išorėje keliamos abejonės dėl tyrimų temų, vienokių ar kitokių teiginių pagrįstumo arba darbo etikos. Akademinė bendruomenė, kaip ir visa visuomenė, turi daugybę problemų ir bando su jomis dorotis savaip. Kartais savarankiškai, kartais pasitelkdama valstybės ar visuomenės pagalbą.
Būtina pabrėžti, kad visiškai kitaip šias problemas mato valstybė ir jos institucijos. Turime daug užmačių, kaip Lietuvą paversti aukštųjų technologijų šalimi. Lazeriai, informacinės technologijos, kvantiniai skaičiavimai ir kitos programos, kurios turėtų leisti Lietuvai skleistis pasaulinės konkurencijos lauke, pildyti mokslo žinių spragas, o kartais netgi prieiti iki taikomųjų mokslo aspektų. Ir šiame kontekste kaip podukra atrodo lituanistika.