Vytas Jankauskas. Lituanistikos iššūkis

Rugsėjo mėnuo akademinei bendruomenei – grįžimo į normalią darbo rutiną laikotarpis, kada turime nuspręsti, kokie darbai virsta artimiausių dienų, mėnesių ar metų prioritetais. Akademijos sušurmuliuoja naujais studentais ir dėstytojai gali vėl įsilieti į jaunatvišką sąmyšį. Tačiau taip pat egzistuoja ir klausimai, susiję su krūviais, numatytomis išvykomis ir projektais. Kitaip tariant, šventinius džiaugsmus reikia permaišyti su rūpesčiais, kurie yra neišvengiami tokioje terpėje.

Universitetams tenkančios funkcijos susijusios su konceptualių prieigų prie visuomenės ir gamtos mokslų peržiūromis, bandymas įtvirtinti vienokias ar kitokias disciplinas, jų paradigmas ir skleisti visuomenėje skirtingas idėjas. Šį darbą palengvina platus studijų spektras, paremtas skirtingomis tyrimų kryptimis. Tokiomis aplinkybėmis kartais kyla akademinės laisvės klausimų, kuomet universitetų viduje ar išorėje keliamos abejonės dėl tyrimų temų, vienokių ar kitokių teiginių pagrįstumo arba darbo etikos. Akademinė bendruomenė, kaip ir visa visuomenė, turi daugybę problemų ir bando su jomis dorotis savaip. Kartais savarankiškai, kartais pasitelkdama valstybės ar visuomenės pagalbą.

Būtina pabrėžti, kad visiškai kitaip šias problemas mato valstybė ir jos institucijos. Turime daug užmačių, kaip Lietuvą paversti aukštųjų technologijų šalimi. Lazeriai, informacinės technologijos, kvantiniai skaičiavimai ir kitos programos, kurios turėtų leisti Lietuvai skleistis pasaulinės konkurencijos lauke, pildyti mokslo žinių spragas, o kartais netgi prieiti iki taikomųjų mokslo aspektų. Ir šiame kontekste kaip podukra atrodo lituanistika.