Tiesa, nesėkmingai pasirodęs „Laisvės partijos“ kandidatas į Prezidento postą sulaukė rinkėjų paramos Europos Parlamento rinkimuose ir buvo išsiųstas kartu su kitu kone LGBTQ+ eitynių atributu Petru Gražuliu į Europos Parlamentą. Nėra aišku, ar liberalios pakraipos rinkėjai patikėjo kandidatu, ar tiesiog išsiuntė jį, kaip ir P. Gražulį, kuo toliau nuo Lietuvos.
Vis tik reikia pripažinti, kad 2020–2024 m. kadencijos Seimo debatuose apie civilinę partnerystę buvo kalbėta žymiai daugiau nei bet kurioje kitoje Seimo kadencijoje. Debatų analizė rodo, kad 2021 m. apie partnerystės įstatymą buvo kalbama 27 kartus, kai 2022 m. apie partnerystės įstatymą – 29 kartus, o apie civilinę sąjungą – 39 kartus. Taigi, „Laisvės partijai“ patekus į valdančiąją daugumą Seimo debatuose klausimas dėl civilinės sąjungos / partnerystės įstatymo tapo itin ryškus, todėl LGBTQ+ parama šiai partijai galbūt suprantama.
Remiantis politinės komunikacijos teorijomis, „Laisvės partijos“ strategija nenumesti LGBTQ+ klausimo į šalį – teisinga, nes taip partija atliepia rinkėjų lūkesčius, kurie yra dvejopi: pirma, kad LGBTQ+ klausimas būtų normalizuojamas, o ne marginalizuojamas politiniu lygmeniu; antra, kad politikai išspręstų LGBTQ+ bendruomenei aktualius klausimus, juos talpinant į parlamentinę darbotvarkę ir siūlant sprendimus.
Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad bent pirmasis rinkėjų lūkestis yra patenkinamas, t. y., LGBTQ+ tema vis dažniau atsiranda politikų lūpose, o ir socialinis diskursas tampa šiai bendruomenei palankesnis, nebesigėdijama LGBTQ+ asmenų bendrijos, tačiau nereikėtų apsigauti. Pirmiausia, visuomenės nuostatų pokyčiams reikia dešimtmečių, o tai reiškia, kad pokyčiai susiję su visuomenės raida, kuri neprasidėjo su šia Seimo kadencija.
Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad bent pirmasis rinkėjų lūkestis yra patenkinamas, t. y., LGBTQ+ tema vis dažniau atsiranda politikų lūpose, o ir socialinis diskursas tampa šiai bendruomenei palankesnis, nebesigėdijama LGBTQ+ asmenų bendrijos, tačiau nereikėtų apsigauti. Pirmiausia, visuomenės nuostatų pokyčiams reikia dešimtmečių, o tai reiškia, kad pokyčiai susiję su visuomenės raida, kuri neprasidėjo su šia Seimo kadencija. Kita vertus, visuomenė gali būti palankesnė vienalyčių porų partnerystei nei kitiems LGBTQ+ bendruomenei aktualiems klausimams.
Nekonstruktyvi politinė komunikacija gali lemti ne tik visuomenės pasipriešinimą tam tikriems LGBTQ+ klausimams, pavyzdžiui, nepritarimą įsivaikinimui, surogatinei motinystei, tačiau ir visuomenės nepritarimą civilinei partnerystei, kurios gali neišgelbėti net ir politinis / politinės komunikacijos žingsnis – Vyriausybės kreipimas į Konstitucinį Teismą. Prisiminus, kaip į Konstitucinio Teismo spendimą dėl Stambulo konvencijos reagavo parlamentas, kai jos ratifikavimo klausimas apskritai buvo pašalintas iš parlamento darbotvarkės, tikėtina, kad ir į šį Konstitucinio Teismo sprendimą Seimo reakcija gali būti panaši.
Kad būtų sprendžiami LGBTQ+ bendruomenei aktualūs klausimai, nepakanka Seimo debatų ar politinės darbotvarkės formavimo etapo, būtina, kad jie pasiektų politikos formavimo bei politikos įgyvendinimo etapus.
Kalbant apie antrąjį rinkėjų lūkestį, kad būtų sprendžiami LGBTQ+ bendruomenei aktualūs klausimai, svarbu paminėti, kad viešosios politikos ciklą sudaro darbotvarkės formavimas, politikos formavimas, politikos įgyvendinimas, priežiūra ir vertinimas, grįžtamasis ryšys. Taigi, kad būtų sprendžiami LGBTQ+ bendruomenei aktualūs klausimai, nepakanka Seimo debatų ar politinės darbotvarkės formavimo etapo, būtina, kad jie pasiektų politikos formavimo bei politikos įgyvendinimo etapus.
Taigi, ar „Laisvės partiją“ išgelbės viešųjų ryšių priemonės – LGBTQ+ bendruomenei prielankus kandidatas į Prezidento postą, pasirodymas „LT Pride“ eitynėse prieš rinkimus ir paskutinę akimirką pasitelktos viešųjų ryšių technologijos, šantažuojant konservatorius dėl paramos kandidatui į eurokomisaro postą manais į paramą Civilinės sąjungos įstatymui, – klausimas išlieka atviras. Vieniems LGBTQ+ bendruomenės nariams lūkestis, kad LGBTQ+ bendruomenei aktualūs klausimai išliktų Seimo debatuose, nepaisant, kad rinkiminiai pažadai nėra tesėti, kartais yra aktualesnis ir svarbesnis nei politikos priemonės, kuriomis būtų sprendžiamos jų aktualios problemos.
Rinkiminių pažadų netesėjimas dėl LGBTQ+ bendruomenei aktualių klausimų sprendimo, kad jie virstų ne tik debatais Seime, bet ir realiomis politikos priemonėmis, gali būti lemiamas apsisprendžiant rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Vis dėlto, kitiems „Laisvės partijos“ rinkėjams rinkiminių pažadų netesėjimas dėl LGBTQ+ bendruomenei aktualių klausimų sprendimo, kad jie virstų ne tik debatais Seime, bet ir realiomis politikos priemonėmis, gali būti lemiamas apsisprendžiant rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.