Veikiausiai ne vienam kilo mintis, kaip galima tikėti Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kai jis ne tik radikaliai skiriasi nuo pirmos instancijos nuosprendžio, bet LAT kitoje garsioje politinės korupcijos byloje, kurioje buvo ištiesintas Panevėžio meras, panaikino to paties Apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį, pasakydamas, kad byla turi būti nagrinėjama apeliacine tvarka iš naujo, taip parodydamas, kad Apeliacinio teismo teisėjams galimai trūksta gebėjimų išnagrinėti bylą išsamiai, objektyviai ir atidžiai. O gal kai kurie jų suinterestuoti bylos baigtimi, ypač, jei mintyje turėtume faktą, kad Apeliacinio teismo kolegijos, nuteisusios Seimo narį, pirmininkas pats neseniai buvo specialiuoju liudytoju vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, kurią inicijavo STT, tačiau specialiojo liudytojo statusas jam buvo panaikintas, „MG Baltic“ byla šiame teisme atiteko būtent jo vadovaujamam kolegijai. Sakysite, sutapimas – o gal ne?
Dauguma suskubo balsavimą Seime vertinti kaip smūgį teisingumui, tačiau ar smūgis teisingumui nebuvo suduotas žymiai anksčiau, kai teisėsaugos institucijos jau ne pirmą kartą sulaukia EŽTT sprendimų, kuriais pripažįstama, kad jos nesilaikė Europos Žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), taip pažeisdamos žmogaus teises? Jei nekiltų abejonių teisėsaugos institucijų darbu, ypač rezonansinėse byloje, kuriose dažnai nevengia pasisakyti ir politikai, tuomet galbūt ir Seimo balsavimą galima būtų vertinti griežčiau.
Pasisakydama apie Seimo darbą teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tarsi pamiršo, kad jos kompetencijos srityje esančios teisėsaugos institucijos sulaukė EŽTT kritikos, tad norėtųsi iš ministrės pirmiausia teisėsaugos institucijų vertinimo, ypač nepamirštant, kad vienas jos viceministrų be jokio atšalimo laikotarpio tapo vienos įtakingiausių teisėsaugos institucijų – STT – vienu vadovų.
Remiantis tarptautine ir Europos žmogaus teisių teise, teisės kreiptis į teismą sąvoka apima keletą pagrindinių žmogaus teisių, pavyzdžiui, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, pagal EŽTK 6 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos (Chartijos) 47 straipsnį, ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, pagal EŽTK 13 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį, taigi, šios teisės įgyvendinimas neatsiejamos nuo nešališko, kruopštaus ir atsakingo bei depolitizuoto teisėsaugos institucijų, kurios nepažeidinėtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje, darbo. Ar galima tikėti teisėsaugos institucijų depolitizavimu, jei vienu STT vadovu tapo buvęs viceministras, o Konstitucinio Teismo teisėju – buvęs Seimo narys? Net Prezidentas buvusiems ministrams – Linui Linkevičiui, Raimundui Karobliui – taikė aukštesnius atšalimo standartus nei skiriant asmenis į teisėsaugos institucijas.
Nors teisė kreiptis į teismą itin svarbi, jos užtikrinimo vertinimų Lietuvoje nėra gausu. Vienas išsamiausių – Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2017 m. tyrimas, kuriame pastebima, kad Lietuvoje ši teisė nėra tinkamai užtikrinama.
Iškalbinga Europos Komisijos Teisės viršenybės ataskaita, kurioje jau keletą metų iš eilės pastebimos teisėsaugos institucijų darbo ydos. 2023 metų ataskaitoje pastebima, kad visuomenė teismų nepriklausomumą vertina vidutiniškai, taip pat Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl teisėsaugos institucijų veiklos, kai nesilaikydamos advokatų ir jų klientų konfidencialumo principo, jos pažeidžia kliento teisę į gynybą.
ES Teisingumo Teismas (ESTT) 2022 m. gruodžio 8 d. prejudiciniame sprendime išaiškino, kad ES advokato profesinė paslaptis taikoma apskritai teisinėms konsultacijoms, o ne tik konsultacijoms atsižvelgiant į kliento teisę į gynybą teisminiame procese. ESTT nusprendė, kad ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu saugomas advokato ir jo kliento pasikeitimo informacija konfidencialumas, o ši apsauga apima „ne tik gynybos veiklą, bet ir teisines konsultacijas“. Savo analizėje ESTT remiasi EŽTT, kuris privalo aiškinti Chartijos nuostatas, praktika. Įdomu tai, kad dėl tariamos teisėsaugos institucijų ryšių kontrolės tarp advokatų ir jų klientų Lietuvos advokatūra kreipėsi į EŽTT. Tai pastebima ir Europos Komisijos Teisės viršenybės ataskaitoje.
Vis dėlto, balsavimas Seime nesukelia džiugesio: vieniems todėl, kad, esą, tarsi „kojomis nusivalyta“ į teismo sprendimą, kitiems todėl, kad jis parodo, jog Seimo nariai nepasitiki Lietuvoje vykdomu teisingumu, o ką jau kalbėti apie vidutinį Lietuvos visuomenės pasitikėjimą teisingumu, kai Lietuvoje vykdomam teisingumui ne kartą kritiką žėrė net buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, dabartinis kandidatas į Prezidento postą Dainius Žalimas, kuriam taip pat yra užkliuvęs Apeliacinio teismo darbas.