Vytautas Valentinavičius. Konservatorių partijos svingas – tarp liberalizmo ir kraštutinės dešinės

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų parama Stambulo konvencijai bei vienalyčių porų partnerystei galimai susilpnino krikščioniškąsias partijos rėmėjų gretas, todėl galvodami apie rudenį vyksiančius Seimo rinkimus partiečiai į fronto liniją pirmu numeriu išstūmė radikaliausią politiką partijoje, kuris prieš gėjus, migrantus bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje.

Kas galėjo pagalvoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vienu lyderių, neatmetančiu galimybės siekti net pirmininko posto, taps buvęs neonacis, t. y. Jaunųjų nacionaldemokratų pirmininkas, Nacionaldemokratų partijos narys bei pirmininko pavaduotojas, pasisakęs prieš Europos Sąjungą, kvietęs į Lietuvą AfD nacionalistinius ir prorusiškus politikus, davęs parodymus ir vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, buvęs Valstybingumo ir tradicijų studijų centro, kuris iš to paties koncerno gavo 5 tūkst. eurų paramą, valdybos narys, be kita ko, pasižymintis homofobinėmis nuostatomis, aršiai pasisakantis prieš migrantus.

Kai Europos Parlamento rinkimai atskleidė simpatijas radikalioms partijoms Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, naujai atgimusios radikaliosios jėgos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje neturėtų stebinti, ypač prisiminus šioje partijoje buvusį veikėją Rimantą Joną Dagį, kuris 2019 metais aiškiai ištransliavo krikščionių demokratų nepasitenkinimą liberalizmo apraiškomis partijoje, keldamas abejonių dėl partijos kandidatės į Prezidento postą Ingridos Šimonytės vertybinių nuostatų ir jų atitikimo krikščioniškajai demokratijai, kaltindamas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją atsisakius aiškios ideologijos.