Vytautas Valentinavičius. (Ne)politiškas konstitucionalizmas: Politikų vaidmuo formuojant Konstitucinį Teismą

Nors Lietuvoje viešojoje erdvėje retai arba apskritai nekalbama apie Konstitucinio Teismo (a)politiškumą, Jungtinėse Amerikos Valstijose ypatingas dėmesys skiriamas Aukščiausiojo Teismo (a)politiškumo tyrinėjimams. Naujausioje iš daugybės tyrimų, „Oxford University Press“ leidyklos išleistoje studijoje „Aukščiausiojo Teismo kūrimas: Paskyrimų politika, 1930–2020 m.“, mokslininkai atskleidžia, kaip stiprėjanti teisinė galia ir politinis spaudimas pavertė JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo procesą vieša, partine kampanija. Šio proceso metu kandidatai atrenkami pagal ideologinius kriterijus, o Senato balsavimui reikšmingą įtaką daro kandidatų lojalumas.

Šiems tyrimams ypatingas dėmesys skiriamas neatsitiktinai, nes JAV Aukščiausiasis Teismas pastaruoju metu savo sprendimais smarkiai pakeitė ankstesnę teisinę doktriną.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – byla „Students for Fair Admissions v. Harvard“ (2023), kurioje Teismas nusprendė, kad rasės pagrindu taikomi pozityvios diskriminacijos veiksmai universitetų priėmimo procesuose prieštarauja Lygių teisių apsaugos nuostatoms, įtvirtintoms Keturioliktojoje Konstitucijos pataisoje. Šį sprendimą reikšmingai paveikė Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu (2017–2021 m.) paskirtų konservatyvios pakraipos teisėjų – Neilo Gorsucho, Bretto Kavanaugh ir Amy Coney Barrett – dalyvavimas. Šių teisėjų paskyrimas iš esmės pakeitė Aukščiausiojo Teismo ideologinę pusiausvyrą.

Apie galimą Lietuvos Konstitucinio Teismo ideologizavimą ne kartą yra pasisakęs ir realiausias kandidatas į naujuosius Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkus dr. Laurynas Kasčiūnas. Jis kartu su kolega Audroniumi Ažubaliu itin griežtai kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo buvo išaiškinta, jog šeimos samprata yra lyčiai neutrali. Tuo metu autoriai teigė, kad toks „šeimos sąvokos „išplovimas“ dar turės reikšmingų pasekmių netolimoje ateityje.“ Atsižvelgiant į artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus, kyla klausimas, ar nereikėtų ruoštis pokyčiams Konstituciniame Teisme, ypač turint omenyje, kad dabartiniame Seime reikšmingai sumažėjo liberalių politinių jėgų įtaka, o tradicinių šeimos vertybių puoselėjimą palaikančios politinės jėgos netgi yra valdančiojoje daugumoje.