Vytautas Valentinavičius. Pralošti Prezidento rinkimai ir miglota Laisvės partijos ateitis

Po didelių lūkesčių seka dar didesni nusivylimai – taip galima būtų apibūdinti vieno, dabar jau buvusio, kandidato nesėkmę Prezidento rinkimų pirmame ture. Partijos, kuri rinkėjams postringavo apie pažangą žmogaus teisių srityje, tačiau negebėjo tesėti rinkiminių pažadų, kandidatas, regis, liko be didžiosios liberaliosios visuomenės rinkėjų paramos. Nors mėginama įtikinti, kad tai – strateginio balsavimo pasekmė, politologai vieningi: tai atspindys, kokios paramos gali sulaukti Laisvės partija artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Pabrėždama, kad strateginis balsavimas pirmame Prezidento rinkimų ture nebuvo toks svarbus, kokį jį bandoma vaizduoti, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad Dainiui Žalimui trukdė žinomumo stoka, kai Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas akcentuoja, jog D. Žalimo gauti balsai atspindi visuomenės apklausas. Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas, lygindamas rinkėjų paramą kandidatui Prezidento rinkimų pirmame ture ir rinkėjų paramą Laisvės partijai 2023 m. savivaldos rinkimuose reziumuodamas, kad tai – vienas rodiklių, „rodančių gana tikslų Laisvės partijos populiarumą“. Taigi, kandidatas sulaukė tokios paramos, kurios veikiausiai sulauks Laisvės partija Seimo rinkimuose.