Vytautas Valentinavičius. Seimo pirmininkų vykdomi valstybės pareigūnų paskyrimai su korupcijos šešėliu

Prasitaręs, kad Seimo Pirmininko kabinete vienas kandidatų į Prezidentus galimai protegavo sau artimą žmogų į Konstitucinį Teismą, buvęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis išties atskleidė, kokia ydinga valstybės pareigūnų skyrimo tvarka – puiki terpė korupcijai, įskaitant ir kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba, prekybą įtaka, protekcionizmą ir nepotizmą.

V. Pranckiečio atvirumas atskleidė, kad valstybės pareigūnais gali būti skiriami tie, kurie geba prieiti prie Seimo Pirmininko ir įvairiais būdais jį įtikinti teikti vieną ar kitą asmenį į svarbų postą Lietuvos institucijose.

Skaidrumo, atskaitomybės stoka tokiuose paskyrimuose kelia abejonių, kokiomis priemonėmis įtikinamas Seimo vadovas, kad vienas ar kitas asmuo būtų paskirtas į svarbų postą. Pasirodo, kad galimos kone visos korupcijai būdingos priemonės, nes kandidatų parinkimas priskirtas išskirtinai Seimo Pirmininko diskrecijai.  

Įdomu, kodėl dėl šios Seimo statuto nuostatos, kuri yra puiki niša korupcijos apraiškoms, niekada nepasisakė Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios viena prerogatyvų – kova su korupcija, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas. Vertėtų detaliau paanalizuoti Seimo pirmininkų paskyrimus: kaip parenkami žmonės į svarbius valstybėje postus, kas juos pateikia ir kodėl tokia plati Seimo Pirmininko diskrecija, sukurianti kone puikią terpę kyšininkavimui, piktnaudžiavimui tarnyba, prekybai įtaka, protekcionizmui ir nepotizmui.

Jei parenkant kandidatus į svarbias institucijas valstybėje kyla abejonių dėl skaidrumo, nes jų parinkimo tvarka – puiki niša įvairioms galimoms korupcijos apraiškoms, tikėtis pagarbos žmogaus teisėms nereikėtų.

Jei pareigūnas skiriamas vadovaujantis protekcionizmu ir nepotizmu, kai jo skyrimui svarbi jo sutuoktinio, tėvo, uošvio pavardė ir pareigos, vargu, ar galėtume tikėtis, kad šis asmuo ir eidamas pareigas vadovausis teise, teisės viršenybės principais, o jo sprendimai bus valstybės, o ne asmeninių interesų labui.

Seimo pirmininkų paskyrimuose į valstybei svarbius postus įtakingų šeimos narių pavardės nėra naujiena. Prisiminkime buvusią lygių galimybių kontrolierę Agnetą Skardžiuvienę, įtakingo Seimo nario Arūno Skardžiaus marčią, kurią be didesnių diskusijų ir pilietinės visuomenės įsitraukimo paskyrė tuometis Seimo Pirmininkas, pažvelkime į dabartinę motinystės atostogose esančią lygių galimybių kontrolierę Birutę Sabatauskaitę – vieno įtakingiausių socialdemokratų, Seimo nario Juliaus Sabatausko dukterį, kuri be konkurencijos buvo pateikta Seimui.

Žinoma, yra ir daugiau pavardžių bei klausimų, kaip parenkami Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai bei kiti pareigūnai, kuriuos parlamento balsavimui turi teikti Seimo Pirmininkas, kas pateikia jų pavardes Seimo Pirmininkui, ar nenaudojami korupciniai metodai – protekcionizmas ir nepotizmas, o ką jau kalbėti apie papirkimo galimybę, kaip užtikrinamas procesų skaidrumas bei viešumas.

Įdomu, kodėl praktika skiriant Lietuvoje valstybės pareigūnus nėra vienoda: skiriant į vienus postus bent minimaliai užtikrinamas atrankos pliuralizmas, skaidrumas ir viešumas, o į kitus – paliekama erdvė galimoms korupcijos apraiškoms.

Įdomu tai, kad skiriant žurnalistų etikos inspektorių ir akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių Seimo Pirmininko diskrecija apribota, nes Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu, kuri organizuoja kandidatų atranką, tad atsižvelgęs į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimą, Seimo Pirmininkas teikia vadovaujantis pliuralizmo principais atrinktą kandidatą. Panaši procedūra numatyta ir skiriant akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, kurį Seimas skiria Lietuvos mokslo tarybos, organizuojančios kandidatų atranką, teikimu.

Taigi, įdomu, kodėl praktika skiriant Lietuvoje valstybės pareigūnus nėra vienoda: skiriant į vienus postus bent minimaliai užtikrinamas atrankos pliuralizmas, skaidrumas ir viešumas, o į kitus – paliekama erdvė galimoms korupcijos apraiškoms. Prisimenant garsiąją „MG Baltic“ korupcijos bylą, kurioje figūruoja ir dabartinės Seimo Pirmininkės vadovaujama partija, liberalų frakcijos nario Viktoro Pranckiečio vieša išpažintis, kad šio apsisprendimui skiriant kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus turėjo įtakos galimas protekcionizmas ir nepotizmas, kelia susirūpinimą, ar tai nėra dirva rimtesnėms problemoms, dėl kurių ir buvo teisiama partija Liberalų sąjūdis.

Skaidresnė valstybės pareigūnų skyrimo tvarka, jų pliuralistinis parinkimo būdas būtų vienas svarbiausių pokyčių užtikrinant, kad skiriant juos būtų užkertamas kelias korupcijos regimybei susidaryti.

Matuojant demokratijos eroziją šalyse įvairūs demokratijos matavimo indeksai apima kovos su korupcija ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo rodiklius, nes autokratijose, ydingose demokratijose, hibridiniuose valstybių valdymo modeliuose (plačiau „The Economist“ Democracy index) korupcija ir nepagarba žmogaus teisėms žengia koja kojon. 2023 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų, Lietuva užima 12-tą vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Palyginti su praėjusiais metais, tarp ES šalių Lietuva išliko toje pačioje pozicijoje. Taigi skaidresnė valstybės pareigūnų skyrimo tvarka, jų pliuralistinis parinkimo būdas būtų vienas svarbiausių pokyčių užtikrinant, kad skiriant juos būtų užkertamas kelias korupcijos regimybei susidaryti.

***

Vytautas Valentinavičius yra Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorius, politikos mokslo doktorantas.