Vytautas Valentinavičius. Tarptautinė žmogaus teisių diena pamirštant Gazoje pamintą žmogaus orumą

Jau kuris laikas žmogaus teisių gynėjų pasireiškiantis aklumas ir kurtumas triumfavo Tarptautinę žmogaus teisių dieną, kai apie žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje Lietuvos žmogaus teisių gynėjai kalbėti nenori arba kalba tik tiek, kiek priimtina oficialiajam Vilniui.

Kai naudodamasi Konstitucijoje jai suteiktomis teisėmis Lietuvos pilietinė visuomenė buriasi, pasisakydama prieš tūkstantines žūtis Gazos ruože, Lietuvos žmogaus teisių gynėjai, tarsi pritardami Vilniaus oficialiai pozicijai – remti agresoriaus veiksmus, ignoruoja civilių žudymus bei nekvestionuoja Lietuvos vaidmens palaikant tarptautinius žmogaus teisių pažeidimus Gazos ruože, diskutuoja apie tai, kas patogu, ar bent apie tai, dėl ko nesulauks rūstaus valdžios ignoravimo, kai bus svarstoma parama projektams.

Diskusijos apie asmenų su negalia teisių užtikrinimą Lietuvoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti skirtuose renginiuose, ignoruojant geopolitinį kontekstą, ypač kai Human Rights Wach atkreipė pasaulio dėmesį į Izraelio vyriausybės vykdomo Gazos ruožo bombardavimo, blokados ir didelio antžeminis puolimo skaudžias pasekmes negalią turintiems palestiniečių civiliams, atrodo veidmainiškai, tarsi pamirštant, kad Lietuva – Vakarų demokratija, kuri savo tyla ir neveikimu, o gal ir vykdoma užsienio politika, remia civilių kančias Gazos ruože.

Žmogaus teisių gynėjų priedermė kalbėti ne tik patogiomis temomis, tačiau į viešumą kelti klausimus, kurie, galbūt, nepatogūs valdžios atstovams, būtent, todėl toks didelis dėmesys žmogaus teisių gynėjams Jungtinės Tautose, priimant įvairias rezoliucijas dėl jų apsaugos.

Visgi žmogaus teisių gynėjai – ne tie, kurie apie žmogaus teises kalba, kai patogu ar kalbėjimo tonas priimtinas valdžios ausiai, žmogaus teisių gynėjai tie, kurie valdžiai primena apie jos pareigą tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams.

Žmogaus teisių gynėjų pastangos labai svarbios siekiant, kad valstybės būtų atsakingos už savo įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje, ir puoselėjant pagarbą žmogaus teisėms visame pasaulyje. Jų darbas prisideda ne tik prie asmenų apsaugos, bet ir prie tarptautinės teisės stiprinimo bei teisingumo ir lygybės skatinimo visame pasaulyje, todėl vis dažniau kyla klausimas, ar turime Lietuvoje žmogaus teisių gynėjų, kurių interesų sritys platesnės nei diktuojamos valstybės.

Kalbėdami apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą Lietuvos žmogaus teisių gynėjai ne kartą atkreipė dėmesį į tarptautinius įsipareigojimus, tiesa, jų kalba sutapo su oficialiojo Vilniaus pozicija, tad šiandienos tyla, pamirštant tarptautinės teisės svarbą ginant žmogiškąjį orumą bei Lietuvos kaip Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narės, vaidmenį siekiant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms pasaulyje, atrodo veidmainiškai.

Minėdami Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-metį žmogaus teisių aktyvistai pamiršta, kad šio dokumento moralinė jėga slypi jo visuotinume, kai jis taikomas visiems asmenims, nepaisant jų rasės, kilmės ar religinių įsitikinimų, o pagarba žmogaus teisėms suvokiama plačiau nei geopolitiniai interesai, todėl Tarptautinę žmogaus teisių dieną, svarbu prisiminti Jordanijos karalienės Ranijos žodžius „noriu tik priminti pasauliui, kad palestiniečių motinos myli savo vaikus taip pat stipriai, kaip ir bet kuri kita motina pasaulyje“, kurie kaip niekad įgauna prasmę minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-metį, kurios ašis – visuotinumas.

UNICEF duomenimis, Gazos ruože žuvo daugiau kaip 5300 vaikų. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną nuo Izraelio karo prieš palestiniečius žuvo daugiau kaip 115 vaikų, taigi verta pamąstyti, ar Tarptautinė žmogaus teisių dienos renginiai negalėtų būti puiki tribūna paakinti Lietuvos valdžios atstovus būti atsakingais Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sergėtojais Lietuvoje ir už jos ribų.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną būtina kalbėti apie asmenų gyvybes tiek Ukrainoje, tiek Gazos ruože, kur agresoriaus jėga naikina civilius. Tik bėda, kad vienoje pusėje agresorių remia Šiaurės Korėja, Kinija, Iranas, o kitoje – JAV ir kitos Vakarų šalys, todėl ši parama Globalaus pasaulio lyderiams leidžia baksnoti pirštais į Vakarų demokratijų dviveidiškumą taikant dvigubus standartus vertinant karo nusikaltimus.

Atsistatydindamas iš JAV valstybės departamento dėl JAV besąlygiškos paramos siunčiant ginklus Izraeliui savo atsistatydinimo laiške Joshas Paulas daugiau nei 11 metų dirbęs Valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuro Kongreso ir viešųjų ryšių direktoriumi, teigė, kad JAV prezidento J. Baideno administracijos „akla parama vienai pusei“ lėmė politinius sprendimus, kurie buvo „trumparegiški, destruktyvūs, neteisingi ir prieštaraujantys vertybėms, kurias viešai propaguojame“, taip atkreipdamas dėmesį į tai, kad Izraelio brutalūs išpuoliai prieš civilius seniai nieko bendro neturi su šalies gynyba.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną norėtųsi baigti Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovo Volker Turko žodžiais, kad Gazos ruože po Izraelio atakų „masiniai infekcinių ligų protrūkiai ir badas tapo neišvengiami“, o Izraelio bombardavimas „tokio intensyvumo, koks retai patiriamas šiame amžiuje“.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio smurto ir diskriminacijos prieš palestiniečius okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę.

Komentaruose žiniasklaidai po pokalbio su Jungtinių Tautų valstybėmis narėmis Turkas sakė, kad ilgalaikė taika neįmanoma be ilgalaikių žmogaus teisių pažeidimų pabaigos.

„Mano [Jungtinių Tautų žmogaus teisių] biuro ir kitų įspėjimai apie žmogaus teisių pažeidimus daugelį metų buvo ignoruojami ne tik Izraelyje ir okupuotoje Palestinos teritorijoje, bet ir valstybėse, turinčiose įtakos šios krizės šalims“, – sakė jis.