Seimo rinkimų kampaniją itin tikslingai planavęs Remigijus Žemaitaitis tęsia kovą su žydais, tiesa, savo retoriką grįsdamas kaltinimais Izraelio vyriausybei dėl palestiniečių Izraelio okupuotame Gazos Ruože naikinimo bei Konstitucinę instituciją, kuri pripažino jį sulaužius Seimo nario priesaiką dėl skleidžiamo antisemitizmo, vadindamas politine. Mat daugelį Konstitucinio Teismo teisėjų – net du trečdalius – parenka politikai: Seimo Pirmininkas ir Prezidentas, kai tik trečdalį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kuriuos vėliau teikia Seimui tvirtinti, prie argumentų pridėdamas ir tai, kad Konstitucinio Teismo teisėju iš Seimo suolo be jokio atšalimo laikotarpio buvo paskirtas ilgametis konservatorius Stasys Šedbaras.
Regis, politkorektiškumas, puoselėtas pastaruosius dešimtmečius, Lietuvos visuomenei pabodo, o gebėjimas pasipriešinti tariamiems priešams aštria retorika bei populistiniais pažadais tapo patrauklesnis ir paveikesnis nei įprasta retorika.
Žongliruodamas faktais, jų pagrindu kurdamas naujus, juos iškraipydamas bei gaivindamas antisemitines nuostatas visuomenėje – baimę ir priešiškumą žydams, – R. Žemaitaitis sulaukia vis daugiau paramos iš Lietuvos gyventojų. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkų užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ 2024 m. liepos 11–21 dienomis vykdyta visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad labiausiai R. Žemaitaičio vedamą politinę jėgą palaikytų 45–65 metų amžiaus rinkėjai (40 proc.). Šiek tiek mažesnio palaikymo ši politinė jėga sulauktų iš 25–45 metų (30,1 proc.) ir vyresnių nei 65 metų amžiaus grupės. „Baltijos tyrimų“ apklausa, vykusi 2024 m. birželio 21–liepos 7 dienomis, atskleidė, kad R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“ išlaiko stabilų palaikymą ir lipa ant kulnų „valstiečiams“. Gegužę už šią partiją būtų balsavę 7,5 proc. rinkėjų, birželį – 7,6 proc.
Regis, politkorektiškumas, puoselėtas pastaruosius dešimtmečius, Lietuvos visuomenei pabodo, o gebėjimas pasipriešinti tariamiems priešams aštria retorika bei populistiniais pažadais tapo patrauklesnis ir paveikesnis nei įprasta retorika. Į R. Žemaitaičio politinės demagogijos gretas stojusi Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė ėmėsi baimės kortos kalbėdama ir apie LGBTQ asmenis, ir apie asmenų su negalia įtrauktį mokyklose, taip imdamasi priešintis, esą, dabartinio politinio elito liberalioms iniciatyvoms didinti savivaldybių atvirumą, kuris, esą, nesupranta žmonių vargų, nesidomi tikromis visuomenės problemomis, o reikalauja tariamai išskirtinių teisių tam tikroms socialinės grupėms.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra susipriešinusi (54 proc.), ir net 70,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje egzistuoja konfliktas tarp eilinių žmonių ir valdžios. Dar daugiau, net 40,6 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė tiki politikų populistiniais pasisakymais, kai tokiam teiginiui nepritaria vos trečdalis respondentų (33,1 proc.).
Rinkiminės baimės ir konflikto strategijos pasirinkimą paaiškina KTU SHMMF užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra susipriešinusi (54 proc.), ir net 70,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje egzistuoja konfliktas tarp eilinių žmonių ir valdžios. Dar daugiau, net 40,6 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė tiki politikų populistiniais pasisakymais, kai tokiam teiginiui nepritaria vos trečdalis respondentų (33,1 proc.).
Analizuojant tyrimo duomenis tapo suprantama ir paaiškinama, kodėl baimės ir konflikto strategija rinkimuose tapo nesvetima ir valdančiosios daugumos atstovams. Štai, negavęs Prezidento palaiminimo į išsvajotą ir už Lietuvos ribų kone šventu įsitikinimu garantuotą eurokomisaro postą Gabrielius Landsbergis ir jo aplinka ėmėsi kryžiaus žygių prieš, esą, didžiausią pavojų Lietuvoje – radikalias partijas, taip kurdamas konfliktą visuomenėje. Siūlydamas partijoms tartis prieš rinkimus, o vėliau Prezidentą tapatindamas su radikaliomis jėgomis, G. Landsbergis siekia išlaikyti valdžią „padorių“ partijų rankose. Kaltindami Prezidentą, esą, jo aplinkoje yra antisemitinių pažiūrų veikėjų, kad Prezidentas – kone pavojus nacionaliniam saugumui, primindami visuomenei apie Rolandą Paksą, G. Landsbergis ir jo aplinka baugina visuomenę apie galimas neigiamas pasekmes, jei į Seimą patektų ne valdžioje esančios naujos politinės jėgos.
Šiais metais kaip niekada ryški socialinių klasių kova ir siekis bet kokia kaina išlikti valdžioje, išlaikant valdžią ir kontrolę. Apeliuodami į emocijas, o ne į faktus, ieškodami „atpirkimo ožių“ dėl vienų ar kitų visuomenės problemų, pernelyg supaprastindami sudėtingus klausimus, priešindami visuomenę „mes ir jie“ retorika, demagogai ir konfliktų kūrėjai kovoja dėl patiklių rinkėjų palankumo.
Demagogija ir konflikto teorija gali būti siejamos su šių metų Seimo rinkimais, ypač analizuojant, kaip vyksta politinės kampanijos ir rinkimų dinamika. Šiais metais kaip niekada ryški socialinių klasių kova ir siekis bet kokia kaina išlikti valdžioje, išlaikant valdžią ir kontrolę.
Apeliuodami į emocijas, o ne į faktus, ieškodami „atpirkimo ožių“ dėl vienų ar kitų visuomenės problemų, pernelyg supaprastindami sudėtingus klausimus, priešindami visuomenę „mes ir jie“ retorika, demagogai ir konfliktų kūrėjai kovoja dėl patiklių rinkėjų palankumo.