Deja, nusikaltimų viešuosiuose pirkimuose specifika šias veikas daro sunkiai įrodomas, todėl atskleidžiant tokius nusikaltimus teisėsaugos institucijoms reikia atlikti labai daug operatyvinių veiksmų.
Lietuvoje yra 5200 viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų. Viešųjų pirkimų tarnyba, per metus patikrinusi virš 500 viešųjų pirkimų, pusę jų turėjo sustabdyti dėl rimtų pažeidimų. Patikrinus 80 procentų savivaldybių, pažeidimų buvo aptikta visose.
Per metus Lietuvoje įvykdoma viešųjų pirkimų už 10-13 milijardų litų. Neoficialiais skaičiavimais, apie 1 milijardą litų lieka šešėlyje. Vadinasi, tiek pinigų nusėda kažkieno kišenėse. Kažkas už tuos pinigus statosi namus, perka brangius automobilius, mėgaujasi prabangiu gyvenimu.
Esu tikra, kad jei šiuos pinigus iš šešėlio pavyktų ištraukti, juos galima būtų panaudoti pensijoms atstatyti, mokytojų, bibliotekininkų, socialinių darbuotojų atlyginimams padidinti.
Keista, kad viešoji nuomonė apie nusikaltimus viešųjų pirkimų srityje yra gana švelni. Žmonės nesuvokia, kad tai ne ką mažesnis nusikaltimas už kontrabandą. Taip, tokius nusikaltimus padaro ne treninguoti skustagalviai vyrukai, o „baltosios apykaklės“. Tačiau jie ne mažesni nusikaltėliai, kadangi taip „intelektualiai“ pavagiamas milijardas litų, priklausantis visiems Lietuvos žmonėms.
Esu įsitikinusi, kad sankcijos už pažeidimus viešuosiuose pirkimuose yra per mažos ir neatgrasančios. Todėl manau, kad vertėtų į dabartinį Baudžiamąjį kodeksą grąžinti straipsnį, pagal kurį už viešojo pirkimo tvarkos pažeidimą grėstų laisvės atėmimas iki dvejų metų. Keista, kad 2003 m. priimtame naujame Baudžiamajame kodekse šio straipsnio nebeliko. Parlamentinė grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ jau rengia Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias artimiausiu metu užregistruos Seime.