Deja, M. Majausko kalbos (rašto) – daug, o konkretumo – mažai. Taigi skelbiu savo glaustus pastebėjimus.
Iki 2017.04.01 miesto šilumos tinklai (vamzdynai) priklausys (nes yra išnuomoti „Dalkia“) UAB „Vilniaus energija“ (kurios visos akcijos dabar priklauso „Dalkia“). Niekas nieko čia iki to laiko tikrai nepakeis... Tad naujieji savivaldybės politikai šia tema šneka tuščiai.
Nuo 2017.04.01 UAB „Vilniaus energijos“ akcijas iš „Dalkia“ galėtų ir turėtų perimti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurią kontroliuoja savivaldybė.
Perėmusi akcijas iš „Dalkia“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ į savo balansą galėtų ir turėtų perimti miesto šilumos tinklus, UAB „Vilniaus energijos“ balanse palikdama tik generacijos pajėgumus (VE-3 du dujomis/mazutu kūrenamus blokus, VE-2 dujomis/mazutu kūrenamus blokus ir biokuro kogeneracinę jėgainę, biokuro katilinę Naujojoje Vilnioje bei rezervinius dujomis/mazutu kūrenamus katilus Ateities g.).
Šiek tiek informacijos apie šituos UAB „Vilniaus energija“ balanse esančius generavimo pajėgumus:
VE-3 (Gariūnuose) yra 2 dujomis/mazutu kūrenami garo katilai, kiekvienas nominalios 384 MW šiluminės ir 180 MW elektros galios (bendra nominali šiluminė galia 768 MW, o elektros – 360 MW).
VE-2 (Savanorių pr.) yra 2 karšto vandens katilai, kūrenami dujomis/mazutu, kurių bendra nominali galia ~ 700 MW, ir 3 garo katilai, kūrenami dujomis/mazutu, kurių kiekvieno nominali galia ~ 50 MW (2 katilai šiuo metu yra rezerve) bei 1 medienos biomase kūrenamas 50 MW galios garo katilas (kartu su DKE (dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu) – 60 MW) ir 2 turbinos: T-4 –12 MWel. Ir T-5 – 16,67 MWel. galios atitinkamai.
Rajoninėje katilinėje Ateities g. yra instaliuoti dujomis/mazutu kūrenami katilai, kurių nominali galia ~ 400 MW.
Rajoninėje katilinėje Naujojoje Vilnioje yra instaliuoti 2 x 6 MW medienos biomase kūrenami katilai ir (?) ~ 2,5 MW galios DKE.
Bendra UAB „Vilniaus energija“ šiluminė medienos biomase (biokuru) kūrenamų katilų galia šiuo metu yra ≤ 75 MW (tačiau iš katilinės Naujojoje Vilnioje šiluma į integruotą miesto termofikacinio vandens tinklą netiekiama).
Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) šiuo metu yra instaliavę šias biokuro (medienos biomasės) katilines:
UAB „Aliejaus investicijų projektai“ ~ 23,8 MW (Naujamiestis, Zietelos g. 3; šalia Vilniaus margarino gamyklos, t. y. šalia pietinio aplinkelio; savininkas „Green Environment Fund“ (?)).
UAB „Technology projects“ ~ 46,5 MW (Gariūnai, Paneriškių g. 17; „Green Environment Fund“ (?))
UAB „Pramonės energija“ ~ 19,2 MW (Naujininkai, Geologų g. 12A; savininkas E energija grupė).
Bendra dabar Vilniuje instaliuota NŠG biokuro (medienos biomasės) katilinių galia yra ≤ 90 MW.
Atkreipiu dėmesį į tai, kad artimiausius 2–3 metus šilumą gamins tik šie išvardinti generacijos pajėgumai ir „Danpower Baltic“ dabar Savanorių pr. 182A statoma 20 MW galios biokuro (medienos biomasės) katilinė bei numatoma 2016 m. viduryje pastatyti 20 MW galios biokuro (medienos biomasės) katilinė.
Bendra biokuro (medienos biomasės) katilų, iš kurių šiluma tiekiama į miesto integruotą tinklą, galia dabar sudaro ≥ 150 MW, o 2016 m. sudarys ≥ 190 MW.
Šios galės visiškai pakanka tam, kad patenkintų šilumos poreikius ne šildymo sezono metu.
Bet šildymo sezono metu (ypač šalčiausiais žiemos mėnesiais) visų mieste instaliuotų biokuro katilų pajėgumai yra nepakankami, todėl šilumą turės gaminti ir dujiniai VE-3, ir VE-2 katilai – vadinasi, šiluma Vilniuje neatpigs dar bent kokius 2–3 metus (dėl brangių dujų iš Klaipėdos terminalo).
Būsimus du šildymo sezonus už šilumą vilniečiams teks mokėti net brangiau negu šią žiemą, nes nuo liepos 1 d. panaikinama PVM lengvata šildymui.
Tokia yra objektyvi tiesa, kad ir ką čiulbėtų politikai.
Jei šiemet (bei kitąmet) bus pastatytos „Danpower Baltic“ biokuro (medienos biomasės) katilinės, šiluma artimiausiu metu vilniečiams pabrangs mažiau arba gal ir iš viso nepabrangs.
Šiluma Vilniuje atpigs tik po 2–3 metų, kai UAB „Lietuvos energija“ įsteigta UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ pastatys numatytas dvi kogeneracines jėgaines:
~ 71 MW bendro galingumo – kūrenamą atliekomis (kietuoju atgautuoju (iš atliekų) kuru);
~ 244 MW bendro galingumo – kūrenamą medienos ir kita biomase.
Numatomas šių 2-jų jėgainių šiluminis galingumas ~ 225 MW.
Taigi įjungti dujomis/mazutu kūrenamus katilus, pastačius šias jėgaines, reikėtų tik per pačius šalčiausius mėnesius.
Tačiau Vilniaus savivaldybės politikai dėl šių 2-jų kogeneracinių jėgainių praktiškai nieko nesprendžia (nes viskas jau yra nuspręsta Vyriausybėje bei UAB „Lietuvos energija“). Būtų gerai, kad jie tuščiai neaušintų burnų.
Taigi, nuo savivaldybės politikų „oro drebinimo“ akcijų šilumos kaina praktiškai nepriklauso.
P.S.
Dėl šitų „Green Environment Fund“ (?) valdomų UAB „Aliejaus investiciniai projektai“ bei UAB „Technology projects“ ir UAB „Vilniaus energija“ vadovų bei ICOR grupės narių tarpusavio (t. y. pačių su savimi?) kombinacijų dar 2015-02-10 www.15min.lt parašė praktiškai viską, ką buvo galima parašyti.
Šiluma vilniečiams galėtų būti pigesnė ir tuo atveju, jei, pvz., UAB „Vilniaus energija“ gegužės mėnesį nepirktų jos net po 32,7 Є/MWh (kai gamybos savikaina < 25 Є/MWh) iš UAB „Aliejaus investiciniai projektai“ bei UAB „Technology projects“, valdomų (?) „Green Environment Fund“ (t. y. su UAB „Vilniaus energija“ vienaip ar kitaip susijusių (?) asmenų).
P.P.S.
Pastaruoju metu pasigirsta nepagrįstų teiginių, jog atliekų deginimo gamyklą (jėgainę) Vilniuje statys UAB „Fortum Heat Lietuva“. Tai netiesa, nes Vilniuje atliekomis (kietuoju atgautuoju kuru – KAK ) kūrenamą kogeneracinę jėgainę statys UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, kurios 100% akcijų priklauso UAB „Lietuvos energija“.
Kaune jau kaip ir aišku, jog 49% UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų atiteks UAB „Fortum Heat Lietuva“, kitus 51% valdys UAB „Lietuvos energija“.
Taigi Kaune UAB „Fortum Heat Lietuva“ atiteks „auksinė višta“, kuri nuolat dės „auksinius kiaušinius“ – t. y. generuos pelną be jokių realių pastangų efektyviai eksploatuoti būsimą jėgainę...