A. Butkevičius. Jeigu jau prabilome apie ryšius ir žalą, tai apsidairykime

Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie politikų ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus verta plačiau pažvelgti į šį klausimą, t.y., kalbėti apie kur kas platesnį politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei kalbėti apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei.

Po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje galėjo susidaryti toks įspūdis, kad kompanija „Rosatom“ buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų. Galiu užtikrinti, kad mano vadovaujamai Vyriausybei „Rosatom“ nedarė jokios įtakos. Vis dėlto noriu, kad žinotumėte tikrą istoriją.

Vokietijos „Nukem“ kompanija laimėjo konkursą 2005 metais. Vyriausybei pradėjus vadovauti Andriui Kubiliui 2009 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai buvo sustabdyti. Šio projekto finansavimo klausimai buvo sprendžiami per Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Donorų asamblėją.

Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir „Nukem“. Po to, nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. vidurio, derybos su „Nukem“ visiškai nutrūko. Europos Komisija tuomet nusprendė pati įsikišti į derybas kartu su Energetikos ministerijos atstovais, nes Lietuva jau buvo įspėta, kad finansavimas, skirtas atominės elektrinės uždarymui, gali būti visiškai nutrauktas. Tokių perspėjimų buvo ir iš Europos Komisijos, ir iš Donorų asamblėjos, ir iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

Į Lietuvą tuomet buvo atvykęs vienas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko departamento vadovų. Būdamas opozicijoje kartu su kai kuriais kitais Seimo nariais dalyvavau susitikime, kur teko išgirsti labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai: arba jūs sugebate išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas.

Vėliau ir man - tuomet ėjusiam Ministro Pirmininko pareigas - dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel 2013 metų pavasarį (galima pasižiūrėti protokoluose) buvo aiškiai pabrėžta: gal galite pagaliau išspręsti „Nukem“ problemą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, nes gali kilti problemų dėl 2014–2020 metų finansinei perspektyvai skiriamų lėšų.

Sutartis buvo atnaujinta tik 2013 m. liepos 25 d., kai jau dirbo socialdemokratų vyriausybė, o visi konservatorių-liberalų vyriausybės „užstrigdymai“ valstybei papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją „Nukem“ nupirko“ Rusijos kompanija „Rosatom“ ir pinigai už IAE uždarymą, o taip pat ir už delsimą sumokėti 73 mln. eurų papildė jau rusišką kapitalą. Štai ta tikroji, o ne menamoji žala, apie kurios padarymo kaltininkus turime kalbėti ir jų atsakomybės reikalauti.

Kalbant apie grėsmes mūsų valstybei, kurias aš įžvelgiu, negaliu nepaminėti ir konservatorių vyriausybės uždegtos žalios šviesos Astravo atominės statybai, dėl kurios konservatoriai vis dar isteriškai bando badyti pirštais kitus. Juk dar būdamas premjeru Andrius Kubilius keliuose 2009-2010 metais vykusiuose susitikimuose su Baltarusijos premjeru ne tik neišreiškė neigiamos pozicijos kaimyninės šalies projekto atžvilgiu, bet netgi priešingai – kvietė pasinaudoti Lietuvos patirtimi: „Man atrodo, kad ir čia mes galime ieškoti bendresnių požiūrių ir sutarimo, kaip siekti intensyvesnio bendradarbiavimo atominėje energetikoje. Mes turime tokios patirties, kokios neturi mūsų kaimynai baltarusiai - kaip prižiūrėti, kad atominės elektrinės veiktų saugiai, turime visą išplėtotą infrastruktūrą, todėl man atrodo, kad tokia patirtis būtų naudinga ir Baltarusijai", - tuomet sakė premjeras [A. Kubilius].“

O 2010 metais susitikime su Baltarusijos Prezidentu A. Kubilius netgi aptarė galimybes Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos!!! Taip, tas pats A. Kubilius, šiandien garsiausiai šaukiantis neįsileisti elektros energijos iš Astravo elektrinės. Ar tai mano kolegos konservatoriaus politinė atmintis trumpa, ar visas ribas peržengianti veidmainystė?

Tuo metu vienas iš visuomeninių A. Kubiliaus patarėjų susitiko su „Rosatom“ atstovais dėl Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrade ir buvo pasiūlyta kurti bendrą įmonę, kad Astravo ir Baltijos jėgainės galėtų gaminti elektros energiją ir ją importuoti į Lietuvą, į Lenkiją ir netgi į kitas kaimynines šalis, kuriose išvystyta bendra infrastruktūra. Tačiau šių ryšių, išsiplėtojusių į realius veiksmus, keliančius grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir energetinės nepriklausomybės siekiams, konservatoriai nerodo iniciatyvos tirti.

Konservatorių ryšiai, susitikimai, žala ir grėsmės akivaizdūs ir, manau, kad juos reikia įvertinti, jeigu jau prabilome apie politinę atsakomybę, tai pasakykime viską šia tema.