1995 metais mums, tuo metu jauniems liberalams iš Liberalų sąjungos ir Centro sąjungos, Vokietijos Friedricho Neumano fondo konsultantai mokymuose nuolat kartodavo, jog vienytis jokiu būdu neturime, mat pereinamosios ekonomikos šalyse, kokia Lietuva, deja, yra ir dabar, turėti ne vieną liberalią partiją būtina.
Į nustebusį mūsų klausimą – kodėl, jie atsakydavo labai paprastai: pereinamosios ekonomikos šalyse liberalai rinkimuose gali pasiekti pergalių ir būti solidžiai atstovaujami parlamente, bet pergalių ciklas anksčiau ar vėliau baigiasi. Todėl liberalios partijos jungtis neturi - „pritrūkus kvapo“ ar susimovus vienai, estafetę gali perimti kita, kad liberalios ideologijos atstovavimas parlamente išlaikytų tęstinumą.
20-ies metų šalies politinio gyvenimo istorija parodė, kad dėl pergalių-nesėkmių ciklų vokiečių konsultantai buvo absoliučiai teisūs. 1996-ųjų rinkimuose į Seimą liberali Centro sąjunga pasirodė solidžiai ir suformavo 15 žmonių frakciją parlamente, Liberalų sąjunga tada tepelnė vieną mandatą. 2000 metais Centro sąjunga rinkimuose patyrė nesėkmę ir tegavo 3 mandatus, gi Rolando Pakso vedina Liberalų sąjunga išlošė 33 vietas parlamente ir sudarė antrą pagal dydį frakciją. R.Paksas tapo premjeru, tiesa, jo vadovavimas vyriausybei tetruko iki 2001-ųjų birželio, kuomet valdančioji koalicija žlugo.
2003 metais bandyta konsoliduoti liberalias jėgas, suformuota viena liberali partija Liberalų ir centro sąjunga, kuriai prognozuota sėkmė 2004 metų Seimo rinkimuose. Deja, ji juose tepelnė 18 vietų. Kilo grėsmė, kad kituose rinkimuose Liberalų ir centro sąjungai pralaimėjus liberalizmo ideologija apskritai išnyks iš Lietuvos parlamentarizmo istorijos.
2012-aisiais taip ir nutiko, Liberalų ir centro sąjunga mandatų apskritai nepelnė, bet estafetę perėmė nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilęs bei su ja pradėjęs konkuruoti Liberalų sąjūdis, kuris laimėjo 10 mandatų, vėliau sėkmingai pasirodė ir Europos parlamento bei savivaldybių rinkimuose. Taigi sėkmės-nesėkmės ciklai liberalias partijas lydėjo visą laiką.
Šiuose rinkimuose dėl žinomų priežasčių Liberalų sąjūdžiui iki praėjusių Seimo rinkimų sąlyginės sėkmės nepavyks net priartėti. Kaip liberalui man, be abejo, apmaudu, kad Liberalų sąjūdžio vadai (jokiu būdu ne visa ši partija) nesugebėjo atsispirti stambaus kapitalo vilionėms ir iš esmės tapo koncerno „MG Baltic“ filialu.
Liberalios minties šalininkai Lietuvoje jau buvo nuoširdžiai beįtikį, kad gavo tikrą, kokybišką politinį produktą, deja, šis pasirodė esąs banali politinė sintetika, placebas. Be abejo, tai tragedija, bet visi turime suprasti, kad jokia partinė struktūra negali uzurpuoti liberalizmo ideologijos.
Lietuvoje liberali ideologija nestokoja rėmėjų, ypač tarp jaunų, iniciatyvių, į vakarietiškas vertybes orientuotų žmonių. Nes liberalai yra atviresni, nuoširdesni, paprastesni už kitas partijas, akcentuoja asmeninę atsakomybę ir daug dažniau nei kitų partijų politikai sako tai, ką iš tiesų galvoja, o ne užsiima demagogija.
Liberalumo ideologija Lietuvai reikalinga, nes yra tinkama atsvara, deja, vis dar labai gajam nomenklatūrinės politinės biurokratijos dominavimui. Kad gavę valdžią kai kurie asmenys praranda sveiką nuovoką ar stokoja politinės išminties – ką padarysi, jauna Lietuvos politikos istorija su kaupu patvirtina, jog tai nutinka visose šalies partijose.
Kyla natūralus klausimas, kas gali pratęsti liberalios minties išlaikymo estafetę Lietuvos parlamente, todėl manau, kad ateina Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) laikas. Kreipdamasis į liberalizmo šalininkus noriu pabrėžti, kad Liberalų sąjūdžio, sakykime tiesiai, susivarymas dar nereiškia liberalizmo ideologijos žlugimo Lietuvoje pagal algoritmą, kurį mums dar prieš 20 metų nusakė konsultantai iš Vokietijos.
Galima ginčytis apie priežastis, kodėl taip yra, vis dėlto pereinamosios ekonomikos šalyse liberalios minties tęstinumas, keičiantis liberalių partijų sėkmės-nesėkmės rinkimuose ciklams, pasirodo, galioja.
Pabrėžtina dar kartą – kaip rodo paskutinių 20 metų istorija, liberalumo ideologijos Lietuvoje Liberalų sąjūdžio nesėkmė sunaikinti negali. Viešojoje erdvėje imtos skelbti liberalizmo laidotuvės akivaizdžiai per ankstyvos, liberalios minties šalininkams rinkimuose yra už ką balsuoti, nes liberalumo vėliavą dabar neš Lietuvos laisvės sąjunga.