Galėčiau paminėti ne vieną mažą gyvenvietę ar miestą, kurie dydžiu ir gyventojų skaičiumi gerokai, o kartais – net nepalyginamai – nusileidžia didiesiems Lietuvos miestams, tačiau per šią brandos egzaminų sesiją parodžiusių, kad šalies regionuose yra ir gabių mokinių, ir gerai dirbančių mokytojų, galinčių padėti tinkamai pasiruošti egzaminams.
Šiemet valstybinius brandos egzaminus išlaikė ne tik daugiau mokinių (95,2 proc.), bet ir didesnė jų dalis gavo 100 balų įvertinimą. Galime džiaugtis daugiau kaip pusantro karto išaugusiu šimtukininkų būriu, kuris pačių šimtukų surinko dar daugiau – net 2195 (pernai – 1313). Po 5 šimtukus gavo net 7 mokiniai, po 4 – 27, po 3 – 76, po du – 250, po 1 – 1324 mokiniai.
Beveik 40 proc. Lietuvos mokinių mokosi penkių didžiųjų šalies miestų mokyklose. Todėl nenuostabu, kad tarp šimtukininkų gausu šių miestų mokinių, pavyzdžiui, trys iš septynių gavusių 5 šimtukus – kauniečiai. Tačiau šalia – ir maloni staigmena: net du Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokiniai gavo po 5 šimtukus.
Šalia vilniečių, kurie dominuoja tarp gavusiųjų 4 šimtukus, yra ir 2 mažeikiškiai, po vieną mokinį iš Kretingos, Kuršėnų, Rokiškio. Tarp gavusiųjų tris šimtukus taip pat beveik pusė yra vilniečiai, tačiau yra ir mokinių iš Biržų, Gargždų, Jonavos, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Tauragės. O vienu ar dviem šimtukais gali didžiuotis mokiniai ir iš minėtųjų bei kitų nedidelių gyvenviečių – Lavoriškių, Kulių, Kruonio, Kaltinėnų, Vainuto ir kt.
Džiugu, kad šiemet nebuvo ryškių nesusipratimų dėl egzaminų, sumažėjo ir apeliacijas teikusių mokinių skaičius. Tam įtakos neabejotinai turėjo tai, kad buvome labai atviri: mokiniai galėjo elektroninėje sistemoje pamatyti ir prisiminti savo dar nevertintą darbą, susipažinti su vertinimo instrukcijomis. Žinoma, buvo ir nesklandumų, kuriuos dar nagrinėsime atidžiau ir, padarę išvadas, galvosime, kaip toliau tobulinti egzaminų vykdymą.
Tačiau nepasiribojame vien dabartinės egzaminų sistemos taisymais. Strateginiuose dokumentuose esame numatę į nedidelį laiko tarpą sukoncentruotus egzaminus pertvarkyti į įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą. Kelios egzaminui skirtos valandos neturėtų nulemti vaiko ateities.
Todėl svarstome, ar nereikėtų apskritai atsisakyti privalomų, daugiau į faktų žinojimą orientuotų egzaminų, baigus vidurinį ugdymą. Vietoje jų mokiniai galėtų nuolatos kaupti įvairius kompetencijų pripažinimo faktus – egzamino tipo testus, projektinių darbų, meno kūrinių vertinimus, savanorystės, bendruomeninės veiklos, olimpiadų, sporto pasiekimus ir t.t.
Abiturientui galėtų įvairiais būdais pateikti savo pasiekimų įrodymus. Atitinkamai ir aukštosios mokyklos būtų paskatintos stojimo studijuoti metu pripažinti įvairesnius mokymosi rezultatus, ne vien egzaminus.
Šią naujovę dar ketinama atidžiau išdiskutuoti visuomenėje, tariantis su mokiniais, tėvais, aukštosiomis mokyklomis, potencialiais darbdaviais, politikais ir kt. Konkretaus jos įvedimo laiko dar neplanuojame, nes dar neturime tokių diskusijų rezultatų įvertinimo. Tačiau preliminariose mažesnėse diskusijose palaikymo esame sulaukę.
Pamažu kuriami ir išbandomi instrumentai – brandos darbai, IT priemonės bei standartizuoti testai, suteikiantys mokykloms išsamią informaciją apie mokinio gebėjimus. Tikėtina, kad jau 2017 metais mokiniai galės rinktis brandos darbą. Tai – ne egzamino metu, o per keletą mėnesių atliktas mokslinio, meninio, inžinerinio pobūdžio projektas, kuris būtų prilyginamas egzaminui (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros).
Neabejojame – dabartinė egzaminų sistema buvo labai vertinga daugelį metų, tačiau dabar ji jau pradeda netenkinti mokinių poreikių mokymosi visą gyvenimą kontekste.