Dabartinės mokslo ir studijų sistemos būklės analizė signalizuoja kokybinės pertvarkos poreikį. Studentų skaičiui smarkiai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų taip pat daugėja, nors studentų, jose studijuojančių, vis mažėja.
Tik pusė 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo. Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, pagal Europos inovacijų švieslentę atsiliekame – užimame tik 4–5 vietą nuo galo.
Kaip mokslo ir studijų kokybės situaciją keis naujasis Mokslo ir studijų įstatymas?
1. Pirmiausia, sudarydamas sąlygas nustatyti priėmimo kartelę tiek stojantiesiems, tiek aukštosioms mokykloms. Priėmus naująjį įstatymą, minimalūs kriterijai galiotų ne tik stojantiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą – kartu su šimtukininkais nebegalėtų studijuoti baigę mokyklas itin prastais pažymiais kaip pasitaiko dabar, tempiantys bendrą akademinę kokybę žemyn.
2. Įstatymas įpareigos nustatyti mažiausią galimą studentų skaičių studijų programoje. Vadinasi, kad valstybinės aukštosios mokyklos nebegalės siūlyti smulkių ir nerentabilių studijų programų.
3. Griežtinami studijų kokybės užtikrinimo principai. Keisis studijų akreditavimo tvarka – bus pereita nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo. Akredituojant bus atsižvelgiama ir į valstybės poreikį. Vertinant studijų kryptis numatoma nustatyti minimalius rodiklius dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrų, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginių kompetencijų, absolventų įsidarbinamumo.
4. Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas racionaliau formuos valstybės užsakymą ir studijų finansavimą. Priimant studentus, valstybės finansuojamos studijų vietos bus planuojamos tikslingiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet poreikiui esant – ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Tai leis veiksmingiau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
5. Naujasis įstatymas sudaro prielaidas, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
6. Numatyta galimybė, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios skatintų universitetus ir kolegijas kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą. Atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus, valstybinei aukštajai mokyklai galėtų būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
7. Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatyme numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmę. Universitetai galėtų vykdyti 3 metų trukmės bakalauro studijas. Tai leis optimizuoti išteklius ir studijoms skiriamą laiką.
8. Įstatyme numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo įmonėmis. Taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.
Būtina daryti viską, kad mūsų veržlus ir talentingas jaunimas gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą Lietuvoje ir turėtų visas galimybes realizuoti savo gebėjimus – įgyvendinti naujas idėjas ir kurti naujas darbo vietas.
Turime siekti aukštos studijų ir mokslo kokybės, veiksmingai naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir skatinti mokslą aktyviai bendradarbiauti su verslu. Tik tokiu būdu galėsime sukurti inovacijomis grįstą ekonomiką ir užtikrinti socialinę gerovę.
Todėl per balsavimą už Mokslo ir studijų įstatymo priėmimą tikiuosi visų parlamentarų atsakingumo.