Reikšmingas vaidmuo tenka ir natūraliai medicinai, kuri mūsų šalyje dar nėra plačiai taikoma sveikatos priežiūros įstaigose.
Daugelyje šalių natūrali medicina ir sveika gyvensena sėkmingai integruojami į sveikatos priežiūros sistemas, nes įsitikinta jų efektyvumu gydant ir atstatant sveikatą. Tokiu keliu planuojama eiti ir Lietuvoje.
Šiuolaikinė medicina – galinga, bet ne visagalė
Šis kelias veda į šiuolaikinės ir natūralios (dar vadinamos papildoma ir alternatyvia) medicinos bendradarbiavimą.
Galima tik pasidžiaugti, kad šiuolaikinė medicina yra išties toli pažengusi – sudėtingos operacijos, technologijos, aukštos kvalifikacijos gydytojai. Prieš gerą pusšimtį metų apie tai net nesvajojome.
Pripažindamas biomedicinos mokslu pagrįstos medicinos laimėjimus, Rūmų pirmininkas pabrėžia jos privalumus, taikant jos metodus ūmiais atvejais, kai reikia skubiai gelbėti žmogaus gyvybę, operuoti, pasireiškus ligai ar prireikus išsamios diagnostikos. Tačiau, kad ir kokie dideli pasiekimai bebūtų, ši medicina nėra visagalė. Yra sričių, kur vakarietiška medicina dar nepajėgi susidoroti su jai keliamais uždaviniais, pavyzdžiui šiuolaikinės medicinos aparatūra ne visada fiksuoja pačią ligos pradžią, todėl, remiantis tyrimais, asmuo atrodo sveikas, o liga jau skverbiasi į organizmą.
Nemažai žmonių dėl streso jaučia įvairius sutrikimus, kai organizme pakitimų dar nėra, o savijauta bloga. Tokiems pacientams pasakoma, kad reiktų tiesiog pailsėti ir išrašomi raminamieji vaistai. Dar viena sritis, kurioje vakarietiška medicina tampa bejėge – lėtinės ligos (vėžys, širdies kraujagyslių ligos ir t.t.) ir itin rimti atvejai, kai gydytojai konstatuoja, kad jie pacientui niekuo negali padėti. Būtent tokiais atvejais žmonės ieško alternatyvių gydymo būdų.
Gydomas žmogus, o ne liga
Kita vertus, sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės ėmėsi saugoti sveikatą, pasitelkdami ne tik natūralią mediciną, bet ir sveiką gyvenseną. Remiantis statistika, 65 proc. Europos gyventojų teigia, kad jiems buvo taikomi natūralios medicinos gydymo metodai. Per paskutiniuosius metus apytikriai 30-50 proc. Europos gyventojų patys naudojo vieną ar kitą natūralios medicinos metodą ir 10-20 proc. Europos gyventojų šiuos metodus paskyrė šiuolaikinės medicinos atstovas - gydytojas.
Europoje gydytojai dažniausiai taiko šiuos natūralios medicinos metodus: akupunktūrą, homeopatiją, fitoterapiją, antroposofinę mediciną, natūropatiją, tradicinę kinų mediciną, osteopatiją ir chiropraktiką.
Bet kiekviena šalis turi savo „mėgstamus“ natūralios medicinos metodus. Lietuvoje nuo senų laikų populiari fitoterapija, kai sveikatai atstatyti ir palaikyti naudojami gydomieji augalai. Gal todėl, kad tai mūsų liaudies medicinos dalis ir mums šias žinias iš lūpų į lūpas perduodavo močiutės. Taip pat mūsų šalyje sveikatai stiprinti plačiai naudojamas medus ir bičių produktai. Dabar vis labiau prigyja iš Rytų atvežtos senovinės sveikatos palaikymo ir atstatymo sistemos, pavyzdžiui kinų medicina, ajurveda, Tibeto medicina.
Šie metodai ir sistemos svarbūs ne tik ligų gydymui, bet ir jų profilaktikai, nes apima visą mūsų gyvenimo būdą, nurodo tam tikrus sveikos gyvensenos principus, kurių laikantis galima ilgai išvengti sveikatos sutrikimų. Yra natūralių metodų, kuriais galima nustatyti polinkį sirgti kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui rainelės, nagų, pulso diagnostika. Žinant savo silpnąją vietą galima pasitelkti įvairius natūralios medicinos metodus, kurie padės užkirsti kelią ligoms – akupunktūrą, fitoterapiją, homeopatiją, žirgų terapija ir kt. Ne mažiau veiksminga ir svarbi visavertė mityba, ekologiška aplinka, fizinis aktyvumas.
Nors ir kokie skirtingi natūralios medicinos metodai būtų, jie turi bendrą bruožą – veikia holistiniu principu, t.y. remiasi tuo, kad gydoma ne atskira žmogaus liga ar organizmo dalis, o atsižvelgiama į žmogaus visumą: fizinį kūną, protą, emocijas ir dvasią. Būtent dėl šios priežasties, žmogaus organizmas, kuris yra savireguliacinė sistema, gali išgyti, ir būtent todėl šiuolaikinės medicinos gydytojai kartais stebisi „stebuklais“, kai išgyja mirtinomis ligomis sergantys žmonės.
Žmonėms - galimybė rinktis
Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie užsiima natūralios medicinos ir sveikos gyvensenos veikla, tačiau vis dar nėra įstatymų, kuriais remiantis sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos veikla būtų įteisinta valstybiniu mastu ir būtų vykdoma šių veiklų priežiūra. Dėl to sunku užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, vieni šiose srityse dirba profesionaliai, kiti, deja, nėra labai atsakingi ir kvalifikuoti specialistai.
Atsirado poreikis atskirti kokybiškai ir kvalifikuotai dirbančius specialistus nuo kitų.
Siekiant išspręsti šią problemą 2011 metais buvo įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmai, kurie vienija sveiką ir dvasingą gyvenseną praktikuojančius bei holistiniu požiūriu besivadovaujančius sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos specialistus. Vienas iš Rūmų siekių – įgyvendinti šia veikla užsiimančių žmonių savivaldą, tapti filtru atsirenkant kvalifikuotus specialistus, kurie teikia profesionalias, kokybiškas ir saugias paslaugas. Rūmai veikia jau trejus metus ir per šį laikotarpį pavyko nemažai nuveikti, siekiant pagrindinių tikslų, kurių svarbiausias – natūralios medicinos ir sveikos gyvensenos reglamentavimas valstybės mastu.
Sekame JAV, Šveicarijos Prancūzijos, Vokietijos ir kitų ES šalių pavyzdžiu, kuriose kai kurie natūralios medicinos metodai jau reglamentuoti, integruoti į sveikatos priežiūros sistemą ir net apmokami sveikatos draudimo. Pastebima tendencija, kad vakarietišką medicinos išsilavinimą įgiję medikai teigiamai vertina bendradarbiavimą su natūralios medicinos metodus praktikuojančiais specialistais. Derinant naujausiais mokslo ir technologijų pasiekimais pagrįstą šiuolaikinę mediciną ir natūralią mediciną, kurios efektyvumas įrodytas tūkstančių metų patirtimi, būtų galima pasiekti dar geresnių rezultatų.
Argi neturime bendradarbiauti ir surasti bendrą kalbą - vardan žmogaus sveikatos?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.