Su tuo galima sutikti, jei... dabartinė prezidentė bus išrinkta jau pirmame rinkimų rate. O jei prireiks antro rato, tada situacija gali gerokai pasikeisti, nes tikėtina, jog visi tie, kurie pirmame rinkimų rate balsavo ne už D. Grybauskaitę, antrame rinkimų rate savo balsus atiduos jos oponentui.
Todėl svarbiausiu ir pirmaeiliu D. Grybauskaitės oponentų uždaviniu turėtų būti veikti taip, kad prezidentui išrinkti nepakaktų pirmo rinkimų rato. Ką D. Grybauskaitės konkurentams reikėtų daryti, kad taip atsitiktų?
Nuorodas rasime LR Konstitucijoje. Jos 81 straipsnis sako: „Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.“
O dabar imkimės aritmetikos. Bendras rinkėjų skaičius Lietuvoje yra apie 2,5 mln. Jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip pusė visų rinkėjų, tai norint jau pirmame rate būti išrinktu reikia apytikriai 625 tūkst. balsų.
Jei rinkimuose dalyvauja mažiau kaip pusė visų rinkėjų, tai norint būti išrinktam reikės net 823 tūkst. balsų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad opozicijos šalininkams reikėtų nebalsuoti pirmame rinkimų rate, tikintis, kad nedalyvaus pusė visų rinkėjų ir tada D. Grybauskaitei nepavyks surinkti 823 tūkst. balsų. Bet tada opozicija, nedalyvaudama balsavime, neturės jokių garantijų, kad į antrą rinkimų ratą paklius kuris nors stiprus jos kandidatas.
Todėl opozicijos gerbėjams šis kelias netinkamas. Kaip tik jiems reikėtų dalyvauti rinkimuose ir tikėtis, kad galbūt neateis balsuoti įsitikinę neabejotina D. Grybauskaitės pergale jos gerbėjai ir balsuotojų skaičius bus mažesnis nei pusė turinčių balsavimo teisę. Arba iškelti kandidatais daugiau žymių politikų, kurie skaldytų D. Grybauskaitės rėmėjų, kurių dauguma yra dešiniųjų pažiūrų, gretas.
Šis kelias yra geras tuo, kad sėkmės atveju į antrą rinkimų ratą patektų vienas iš stiprių opozicijos kandidatų. O tada jau tik pats Viešpats Dievas iš anksto žinotų galutinius rinkimų rezultatus.
Kas gi galėtų skaldyti D. Grybauskaitės rėmėjų gretas? Jas galėtų suskaldyti ne koks nors Pilypas iš kanapių, o plačiai žinomas dešiniųjų politikas.
Dešiniajame flange matau tik vieną politiką, galintį tai padaryti. Tai Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Norėčiau tikėti, kad jis, atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, kada rinkimai daromi farsu, papildys kandidatų į prezidentus gretas. Ir kodėl tada TS-LKD nariai ir rėmėjai, neturėdama savo kandidato, turėtų rinktis politikę, kuri kadaise buvo jų pikčiausiu priešu, o ne savo pažiūromis jiems artimą ir plačiai žinomą politiką? Bet palikime TS-LKD ramybėje ir pakalbėkime apie A. Zuoką.
2011 04 19 – Artūras Zuokas trečią kartą išrinktas Vilniaus miesto (Lietuvos sostinės, o ne rajono miestalio) meru. 2008 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys, Antikorupcinės komisijos narys, LR Seimo delegacijos Vakarų Europos saugumo ir gynybos asamblėjoje vadovas Visuomeniniame gyvenime pradėjo aktyviai reikštis nuo 1989 m., kai įkūrė visuomeninę labdaringą organizaciją „Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga“. Su bendraminčiais įsteigė VšĮ „Užupio fondas“ (1997 m.), buvo VšĮ „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo“ valdybos narys, Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas, Žinių ekonomikos forumo narys, Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas, VšĮ „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ tarybos pirmininkas, narys, VšI „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” tarybos pirmininkas, Rotary klubo narys, Vilniaus klubo prezidentas, vėliau Tarybos narys. Ir tt, ir tt.
Ne veltui jo šita ir visa kita politinė – visuomeninė veikla buvo įvertinta įvairių valstybių ordinais ir kitais garbingais apdovanojimais. Štai tik keli pavyzdžiai.
Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco buvo įvertintas už dvišalių santykių plėtojimą su Prancūzija ir apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Respublikai” (“National Order of Merit“), už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą Latvijos Respublikos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu, Tarptautiniai jaunimo rūmai suteikė labiausiai pasižymėjusio 2002 m. pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą, „Verslo žinios“ už verslumo skatinimą skyrė apdovanojimą „Metų ekonomikos variklis 2002“, Lietuvos architektai skyrė apdovanojimą „Architektūros draugas 2001“, “Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“ Balzako lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komitetas A. Zuokui suteikė Metų žmogaus apdovanojimą, JAV–Baltijos šalių fondas 2005 m. suteikė apdovanojimą „Už valdymo meną“. 2003 m. A. Zuokui suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nario vardas.
Galima būtų vardinti ir vardinti jo nuopelnus, bet nesu jo atstovas spaudai. Ir iš pateiktų duomenų pluošto galima tvirtai pasakyti: tokia solidžia biografija negali pasigirti nei vienas iš dabartinių kandidatų į prezidentus, įskaitant ir pačią D. Grybauskaitę.
Todėl norėtųsi, kad A. Zuokas, turėdamas tokią neeilinę biografiją, paįvairintų savo ryškia asmenybe dešinįjį kandidatų į prezidentus flangą. Tada gerokai padidėtų antrojo rinkimų rato tikimybė. O tai būtų naudinga ir jau dabar partijų iškeltiems kandidatams: socialdemokratui Zigmui Balčyčiui, darbiečiui Artūrui Paulauskui ir visiems kitiems. Ir Lietuvai taip pat, nes matytume tikrus rinkimus, kur jų laimėtojas būtų sunkiai nuspėjamas, o ne dabar siūlomą rinkimų farsą, kada prezidentas išrenkamas dar neprasidėjus rinkimams.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.