A. Butkevičius nurodė, kad „Informacija liečia tai, kad po bankroto bylos iškėlimo kai kurie asmenys savo indėlį, turėtą didesnį kaip 150 tūkst. litų, tai yra virš 600 tūkst. Litų padengė paskolą“.
A. Butkevičius patvirtino, jog tie „kai kurie asmenys“ buvo iš valdančios daugumos giminaičių.
Tačiau, kaip žinome, TS-LKD nariai ir jų kolegos niekados nepažeidinėja įstatymų. O nepažeidinėja dėl to, kad tik po šių partijų vėliava susibūrė tikri Lietuvos patriotai, o ne kokie nors Maskvos agentai, kurių gausu kitose partijose ir kurie tik ir žiūri, ką čia nugvelbus iš valstybės.
Todėl natūralu buvo laukti valdančios daugumos atstovų greitos ir itin griežtos reakcijos, kurios esmė- parodyti visai Lietuvai, kad A. Butkevičiaus pateikta informacija yra eilinis TS-LKD oponentų paskleistas šmeižtas.
Ir tikrai, jau kitą dieną (2012.01.20.) tuometinė Seimo pirmininkė, iškili TS-LKD narė p. Irena Degutienė kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą prašydama ištirti „A. Butkevičiaus paskleistos informacijos pagrįstumą ir jos atsiradimo aplinkybes“. Neliko abejingi ir Seimo pirmininkės giminaičiai.
Bet pasirodė, kad „kai kurie giminaičiai‘ –tai pats I. Degutienės sūnus Gediminas Degutis, kuris 2012 m. sausio 25 d. prisipažino, jog jau sustabdžius banko veiklą jis paprašė banko „Snoras“ administratorių padengti paskolą sąskaitoje turėtais pinigais, kas ir buvo padaryta. TV3 žurnalistai stebėjosi, kaip G. Degutis sugebėjo iš sustabdžiusio veiklą banko sąskaitos pervesti 652 tūkst. Lt savo paskolos padengimui ir to klausė tiek jo paties, tiek I. Degutienės, tiek banko „Snoras“ administratoriaus, tačiau šio visai visuomenei svarbaus atsakymo taip ir negavo.
Toliau į vykiai vystėsi netikėta linkme. G. Degutis apkaltino A. Butkevičių šmeižtu ir kreipėsi į teismą. G. Degutis aiškino, kad „tik teisinėmis priemonėmis demokratinėje valstybėje eiliniai piliečiai gali apsiginti nuo įtakingų politikų melo ir interpretacijų“. Jei teismas pripažins A. Butkevičių apšmeižus politinės oponentės I. Degutienės sūnų, šis atvejis gali tapti pavyzdiniu precedentu, galinčiu apmalšinti politikų norą manipuliuoti nepagrįstais faktais, abejonėmis bei svarstymais.
G. Degutis savo žiniasklaidai išplatintame laiške aiškino, jog teismui skundą dėl šmeižto pagrindė dokumentais, įrodančiais, jog įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje banke „Snoras“ nuo bankroto paskelbimo nėra įvykusi jokia bankinė operacija.
Sausio mėnesį tą patvirtino ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, teigęs, jog po banko veiklos sustabdymo nebuvo vykdomos jokios finansinės operacijos.
Po to, kai teismas priėmė G. Degučio ieškinį, G. Degutis suskubo išplatinti pranešimą, esą „teismas pripažino, kad G. Degučio ieškinys dėl A. Butkevičiaus ir TV paskleisto melo – pagrįstas“. Tai išgirdusi sureagavo Socialdemokratų partija, paskelbusi, kad ieškinio priėmimas teisme dar neįrodo, kad pareiškėjas yra teisus.
„Priešingai nei teigia G. Degutis, ieškinio priėmimo stadijoje teismas netiria bylos aplinkybių ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškinio pagrįstumo klausimo išsprendimas reikštų, jog ginčas tarp šalių yra baigtas teismo sprendimu“, – situaciją socialdemokratų pranešime komentavo advokatas Kęstutis Virbickas.
Ši byla baigėsi taikos sutartimi. G. Degutis pateikė tokius motyvus, kodėl jis nebereikalauja tęsti bylos: „Nutariau atsiimti ieškinį. Pagrindinis mano motyvas - tai užima labai daug laiko, daug pinigų kainuoja advokatai. Aš esu verslininkas, aktyvus žmogus - turiu nemažai įvairių projektų, daug keliauju. Nesvarbu, kaip būtų pasibaigęs ginčas pirmos instancijos teisme, tikrai būtų ir antra instancija, prisidėtų dar pora metų. Pamąsčiau ir nusprendžiau šį procesą baigti" (BNS) . Jo teigimu, pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę dėl turėto indėlio bankrutavusiame banke "Snoras". "Tai aš jau padariau, žurnalistams pateikiau visą išsamią informaciją. Nematau prasmės bylinėtis vien dėl bylinėjimosi", - BNS sakė G. Degutis.
Motyvai, žinoma, svarūs, bet neatmestinas ir kitas motyvas, kad, žinodamas realią padėtį, G. Degutis nusprendė geriau neleisti teismo posėdyje tiesai išplaukti į paviršių.
Vėlgi reikia prisiminti, kad TS-LKD nariai ir jų artimieji įstatymų nepažeidinėja. Juos pažeidinėja tik kitų partijų nariai. Todėl man nekelia nuostabos konservatorių solidarumas ginant saviškius.
Štai mūšiui su A. Butkevičiumi buvo panaudota ir sunkioji artilerija- I. Degutienės sutuoktinis, garsus gydytojas Gediminas (vyresnysis) Degutis. Jis 2013. 03.08. portalui alfa.lt teigė, jog A Butkevičius "sau ir savo partijai susikurs autoritetą šmeiždamas kitus" ir kad Butkevičius, tai ... Mano akimis žiūrint, tai yra ne vyras ir ne politikas. Socialdemokratų partija, turėdama tokį pirmininką, sužlugs, nes tai yra problema. Didžiulė problema. Šis žmogus neturi nei moralės, nei sąžinės. Bet ir gabumų neturi būti vedliu."
Tačiau 2014.01.09. teismui įpareigojus jis buvo priverstas šią nuomonę pakeisti. Ir tai padarė viešai nors ir per sukąstus dantis.
Dabar pats laikas atsakyti, ar A. Butkevičiaus pateikta informacija apie tai, kad bankinės operacijos buvo vykdomos ir tada, kai jų nebegalima buvo vykdyti, yra tiesa ar tai šmeižtas, kaip teigia G. Degutis ir jo aplinka.
Prieš mano akis guli Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro dokumentas Nr. 11-927. Jo data 2013.08.02. Jame rašoma: „2011-11-16 gautas UAB „Novotersa“ (direktorius G. Degutis) prašymas visomis lėšomis , esančiomis specialioje banko sąskaitoje Nr. LT........8364 padengti dalį paskolos pagal kredito sutartį Nr. 031-03404.
Lėšų likutis nurodytoje sąskaitoje 2011-11-16 sudarė 652662,97 Lt. 2012-01-06 iš specialiosios sąskaitos LT....,.8364 buvo nurašyta 6859,47 Lt palūkanų ir 645.803,50Lt pervesta kredito dengimui.“
Primenu, jog bankui SNORAS jau buvo paskelbtas bankrotas, bankui buvo paskirtas laikinasis administratorius ir bankui buvo uždraustos visos operacijos.
Matome, kaip išsakytą tiesą politikai paverčia šmeižtu ir kaip šmeižtą teisininkai vėl paverčia tiesa. A. Butkevičiaus paskelbta informacija –geriausias pavyzdys.
Belieka dar pridurti, kad po sėkmingos operacijos su G. Degučio vadovaujamos UAB „Novotersa“ pinigais, kita firma, UAB AviaAM B03, kuriai vadovauja jau kiti žmonės, beveik po metų (2012-10-10) atliko panašią operaciją nebeveikiančiame banke SNORAS. Geras pavyzdys visada yra užkrečiantis. Juk jei pavyko vieną kartą, kodėl nepamėginus dar kartelį. Lietuvos banko valdytojas V. Vasiliauskas vis vien nieko nepastebės.
Kad skaitytojui nekiltų klausimų ką veikia prokuratūra, atsakau: vyksta ikiteisminis tyrimas dėl įstatymų pažeidimo atliekant finansines operacijas nebeveikiančiame SNORO banke. Turėkime viltį dar šiais metais pamatyti tyrimo rezultatus kuriame nors teisme.