Kodėl siūlome tai daryti? Nes jau net ir mokslininkai pradėjo garsiai kalbėti, kad po tiesioginių merų rinkimų, savivaldybių vietinėms demokratijoms iškilo grėsmė. Sustiprinus merus – sumenko instrumentų, kuriais opozicija gali atlikti politinę valdžios kontrolę.
Mero atstatydinimas tapo beveik neįmanoma misija. Todėl tas, kas laimi vieną ketverių metų kadenciją, turi visas galimybes sukurti „valdžios vertikalę“, kurią kitoms politinėms jėgoms, neturinčioms jokių rimtesnių įtakos svertų, įveikti beveik nebeįmanoma. Todėl Ričardo Malinausko tipo kunigaikštukų Lietuvoje vis daugėja. Nenustebčiau, jei jau visai netrukus Lietuvos savivaldybių asociaciją galėtumėme pervadinti į Lietuvos kunigaikštukų asociaciją. Šiuo keliu dabartinė Lietuvos savivalda sparčiai rieda.
Ši tendencija plinta nepaisydama partinių ar geografinių sienų. Geriausiai tai konstatavo VU TSPMI mokslininkė dr. Ainė Ramonaitė. Jos vadovaujama mokslininkų grupė atliko „užvaldytų“ savivaldybių tyrimą, kuris parodė, kaip atrodo demokratija tokiose savivaldybėse. A. Ramonaitė pavartojo labai įtikinamą „ananasinio obuolio“ metaforą: išorė atrodo gražiai, o vidurys visiškai supuvęs.
Mes siekiame išvengti to puvėko, kuris tarpsta „užvaldytų“ savivaldybių viduje. O juk puvimo vienas pirmųjų ženklų – tai pelėsis. Kalbant metaforomis, tokį pelėsį sustabdyti gali tik tinkama šviežio, gaivaus oro apytaka šiose savivaldybėse. Ši šviežio oro apytaka – tai gebėjimas opozicijai sudaryti alternatyvą valdančiajai daugumai ir gebėjimas įgyvendinti valdžių pasikeitimą per demokratinius rinkimus.
Norint, kad opozicijos stiprėtų ir gebėtų suteikti alternatyvą gyventojams jau 2019 m. savivaldos rinkimuose, mes pasiūlėme geriau apibrėžti savivaldybių tarybų opozicijas joms suteikiant pareigą vykdyti demokratinę valdžios kontrolę, o tam kaip instrumentą oficialiai įteisinti savivaldybės tarybos opozicijos lyderio pareigybę. Dabar savivaldybėse yra merai, bet realaus ir aiškaus opozicijos lyderio daug kur stinga. Šį netolygumą siūlome ištaisyti. Tokiam opozicijos lyderiui pagal Seimo analogiją būtų suteikiamos vicemero lygmens teisės, tarp kurių be kita ko ir vicemero lygmens alga.
Ši nauja institucija, lyginant su jos teikiama nauda, nebūtų brangi, nes jai teikiami resursai galėtų atsirasti daugelyje savivaldybių tiesiog susimažinant vienu vicemeru (arba administracijos direktoriaus pavaduotoju).
Mūsų siūloma idėja nėra nauja. Ją perimame iš Švedijos, kur savivaldybėse vieną arba dalį vicemerų deleguoja būtent opozicija. Deleguodama savo atstovą į vicemero pareigas opozicija įgyja išskirtines teises ir taip palaikoma natūraliai sveika vietinės demokratijos būklė, neleidžiama vienai kuriai nors partijai įsiviešpatauti.
Valdantieji bijo, nes buvimas valdžioje yra svarbiausia jų vertybė
Seimas šiam mūsų projektui po pateikimo pritarė (48 UŽ, 6 PRIEŠ, 18 SUSILAIKĖ). Pritarė daugiausiai konservatorių ir (paradoksas) darbiečių balsais. Labiausiai išsigando socialdemokratai – pagrindinė valdžios partija.
Valdžios pagiežingą ir baimės pilną reakciją geriausiai išreiškė Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Cituoju jo pasisakymą:
„Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, šio įstatymo projekto iniciatorius yra ir A. Vyšniauskas, kuris yra jūsų padėjėjas. Šiuo metu jis yra Marijampolės tarybos narys ir dirba opozicijoje. Kiek aš žinau, tarybos nariams Marijampolės savivaldybėje yra mokama 230 eurų toms, vadinkime, kanceliarinėms išlaidoms. Aš manau, kad tam yra Vyriausybės atstovai, kad savivaldybėse kontroliuotų, kaip yra laikomasi įstatymų ir priimami savivaldybės tarybos įvairūs sprendimai. Tai dėl ko dar opozicijos lyderiui reikia mokėti atlyginimą, kad mes išleistume 800 tūkst. eurų šitam reikalui? Kažkaip su sveika logika nesusiję šitie klausimai.“
Pirmiausia mane šiame Seimo nario, kuris yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, pasisakyme nustebino tai, jog savivaldybių tarybų narių gaunamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms jis laiko darbo užmokesčiu. Galbūt Seimo nariams jų kanceliarijai skirtos lėšos ir yra įprastas priedas prie algos. Tačiau savivaldybės tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, negaudami algos, o tos lėšos yra skiriamos tokioms išlaidoms kaip kuras, ryšio priemonės, informacijos viešinimas ir pan. Bent jau aš su savo komanda sąžiningai tokioms priemonėms šias lėšas ir naudoju.
Antra, Vyriausybės atstovas neatlieka valdžios politinės kontrolės, todėl jo įtaka pervertinama. Dažnai tose savivaldybėse, kur vietinės ir centrinės valdžios spalva sutampa, Vyriausybės atstovai neatlieka jokios kontrolės. Tai natūralu, nes, pavyzdžiui, Marijampolės atveju Vyriausybės atstovo skiriama nuobauda savivaldybei reikštų, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, premjeras Algirdas Butkevičiaus baudžia visą savo vietinį socialdemokratų skyrių. Jo pirmininką merą ir visą kitą valdžios grupę. Manau, visi aiškiai suprantame, kad toks mechanizmas neveikia ir niekados neveiks. Norint kontroliuoti reikalinga konkurencija ir politinis nepriklausomumas.
Trečia, pagal mūsų siūlomą modelį opozicijos lyderiu savaime taptų didžiausios opozicinės frakcijos pirmininkas. Marijampolėje rinktas Seimo narys Albinas Mitrulevičius tikriausiai taip atitolo nuo vietinės politikos, kad nebežino, jog nesu vienintelės opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnas, todėl net formaliai į opozicijos lyderio pareigas nepretenduoju. Tam mes turime išrinkę kitą gerą žmogų, kuris gebėtų tinkamai atlikti ir pagal pataisas siūlomas pareigas. Esu eilinis TS-LKD frakcijos narys, todėl Seimo nario reakcija mane tikrai stebina. Norisi tik paklausti: ko bijote?
Galiausiai, šią Seimo nario baimę stiprinti vietines opozicijas, mano nuomone, skatina baimė prarasti valdžią. Labai daug politikų šių dienų Lietuvoje siekia ne rezultatų, bet tiesiog būti, sėdėti pareigose, turėti galimybę būti reikšmingu. Pataisos, stiprinančios opozicijas, leistų didinti politinę konkurenciją savivaldybėse ir priverstų visus stengtis dar labiau, siekti daugiau pozityvių rezultatų. Tai tikrai būtų didelis žingsnis į priekį.
Noriu pabrėžti, kad šių pataisų, kurios stiprina vietines opozicijas, reikia visoms partijoms: jų reikia socialdemokratams Lazdijuose, Alytuje ir Šakiuose; jų reikia konservatoriams Druskininkuose, Kaune, Marijampolėje ir Klaipėdoje; jų reikia liberalams Palangoje ir Jonavoje; jų reikia darbiečiams Kėdainiuose ir Švenčionyse; jų reikia žaliesiems valstiečiams Kupiškyje ir Biržuose.
Todėl tikiuosi, kad tolimesniuose Vietos savivaldos įstatymo projekto svarstymo etapuose sulauksime dar daugiau palaikymo ir jau netrukus vietinių opozicijų stiprinimo iniciatyva virs realybe.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.