A. Zuokas. Lietuva – laimingų žmonių šalis

Ar prisimenate, kada sau uždavėte klausimą – ar esate laimingas? Gal prisimenate, kada kažkas jūsų klausė, ar esi laimingas? Kaip jautiesi?

Gera proga dabar šį klausimą užduoti sau ar artimiausiems žmonėms. Yra proga šį klausimą pateikti ir Lietuvos vadovams bei politikams, nes š. m. kovo 19 d. Jungtinės Tautos (JT) paskelbė metinę Ataskaitą apie pasaulio šalių laimės indeksą (The World Happiness Report). Ataskaitoje įvertintos 157 šalys. Lietuva tarp jų užima tik 60 vietą. Nemaloniausia, kad per pastaruosius metus mūsų šalis tik pablogino savo pozicijas pasauliniame laimės reitinge. Pats laikas pasidomėti, kas pas mus ne taip?

Priminsiu, tradiciškai dešimtuką laimingiausių šalių sudaro mūsų kaimynai skandinavai, kanadiečiai, olandai, šveicarai, australai ir Naujosios Zelandijos gyventojai.

Laimės indeksą, kaip naują valstybės ir žmonių gerovės matą, pristačiau dar 2008 metais. Tada jį įtraukėme ir į mano vadovaujamos partijos – Lietuvos laisvės sąjungos (tuomet LiCS) – veiklos programą. Siūlėme valstybės gerovę matuoti ne tik pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), bet ir pagal bendrąjį laimės indeksą (BLI). Tuomet ši mano mintis buvo pasitikta labai kritiškai, o visas politinis elitas ir nemaža dalis apžvalgininkų kritikavo šį LLS siūlymą ir iš jo tiesiog šaipėsi.

Nepraėjo keleri metai ir jau tie patys kritikai, kurdami Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, įrašo tikslą: „Lietuva 2030 metais bus tarp 10 pažangiausių Europos Sąjungos valstybių ir pagal laimės indeksą.“

Įrašyti – įrašė. Tačiau norisi pasidomėti, ką rezultatyvaus nuveikė, kad šis tikslas būtų pasiektas? Visiems aišku, kad tik įrašyti neužtenka, juk strategija be plano ir kasdienių pastangų yra nieko verta.

Laimės ekonomika ir laimės indeksu domiuosi jau daug metų. Laimės ekonomika teigia, kad žmonėms yra labai svarbus ekonominis ir fizinis saugumas, lygios galimybės ir teisingumas…

Ką tik lankiausi Butano karalystėje, kuri pasaulyje garsėja kaip vienintelė šalis, oficialiai taikanti ir matuojanti laimės indeksą (GNH). Šalies studentams skaičiau paskaitas ir dalijausi patirtimi apie Vilniaus miesto valdymą bei iniciatyvas, kuriančias aplinką, kurioje žmonės jaustųsi laimingi ir optimistiškai nusiteikę.

Žvelgiant į Butaną iš šalies, sunku kalbėti apie laimės ekonomiką ir GNH indeksą. Politinių lyderių vizijos prasilenkia su realia aplinka ir žmonių sąmone. Didžioji šalies gyventojų dalis gyvena visiškai kitomis mintimis bei rūpesčiais. Aktualiausios šalies problemos: netvirtos šeimos ir didelis skaičius skyrybų, auganti narkomanija ir alkoholizmas tarp jaunimo, gana didelis savižudybių skaičius, skurdi viešoji infrastruktūra. Argi ne su panašiomis problemomis susiduriame ir mes? Ar ne panašios problemos ir mūsų Lietuvoje? Galima būtų įvardyti ir dar daugiau Butano bėdų bei problemų. Skeptikas iš karto pasakytų – čia nėra vietos laimei. Tai tik politinio elito elitiniai žaidimai.

Tačiau būtent čia, Butane, supratau, gal tiksliau įsitikinau, kaip svarbu, kad šalies lyderiai ir šiuo klausimu taip pat turėtų viziją bei ilgalaikę strategiją. Kaip svarbu, nepaisant skeptikų ir kritikų, kryptingai eiti užsibrėžtu keliu. Kaip teisingai pasakė pokalbyje dalyvavęs buvęs Butano švietimo ministras, dabar Roal Thimpu College prezidentas Thakuras S. Powdyelis: „Mes suprantame, kad tai sunkus ir ilgas kelias. Ekonominė gerovė ir laimės ekonomika turi eiti greta, kaip viena pėda šalia kitos. Laimės ekonomika mums – tai tarsi Šiaurinė žvaigždė jūreiviui atviroje jūroje, kuris, nors ir turi kompasą, visada gali matyti kryptį.“

Gerai ir stipriai pasakyta.

O dabar kita pusė: Butanas – viena pažangiausių regiono valstybių, kurios gyvenimo lygis sparčiai kyla, o ekonomika – auga. Demokratinės reformos neįtikėtinos. Šį mėnesį JT paskelbtoje Pasaulinio laimės indekso ataskaitoje (The World Happiness Report) Butanas užima tik 84 vietą pasaulyje tarp 157 vertintų šalių. Priminsiu: Lietuva – 60 vietą.

Tačiau šioje ataskaitoje Butanas užima pirmąją vietą pasaulyje pagal lygybės indeksą visuomenėje (Equality index). Ir šalies žmonės daug laimingesni nei jų kaimynai – Pakistanas, Indija, Nepalas, Šri Lanka ar Bangladešas. Karaliaus Jigme Singye Wangchucko iniciatyva priimtoje Konstitucijoje Butane apribotos karaliaus galios, o reali valdžia perduota patiems piliečiams. Konstitucijoje įrašyta, kad ne mažiau kaip 60 proc. šalies teritorijos privalo būti apželdinta miškais, nes ši valstybė pasirinko ekologišką vystymosi kelią. Kaip pokalbyje pažymėjo Thakuras S. Powdyelis: „Mes galime greitai padidinti BVP iškirsdami miškus, išeikvodami gamtos resursus ar plėsdami aplinką teršiančią gamybą. Tačiau ar tai tvaru, ar tai suteiks žmonėms laimės? O ką mes paliksime kitoms kartoms?“

Tąkart pagalvojau, kad tokią atsakingą lyderystę bei globalų mąstymą ir Lietuvoje retai besutiksi. Lietuvos problemos labai panašios, nors gyvename žymiai geriau nei maža šalis, apsupta didingų Himalajų kalnų masyvo.

Lietuva gali būti laimingų žmonių šalis. JT tyrimas rodo, kad jeigu skirtume daugiau dėmesio sveikesniam gyvenimo būdui ir labiau pasitikėtume savo jėgomis, tikrai būtume laimingesni. Kitos bėdos, kurios mažina mūsų laimę, kaip rodo tas pats tyrimas, tai didelė korupcija ir šešėlinė ekonomika. Čia – jau politikų pareiga bei atsakomybė, kurios labai tikisi mūsų šalies piliečiai.
Esu įsitikinęs, Lietuva gali būti laimingų žmonių šalimi ir vieta.