Nacionalinė energinio efektyvumo didinimo programa yra „skėtinė“ programa apimanti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo sektoriuose, paprastais žodžiais tariant, planuojamas perėjimas prie biokuro katilinių, šilumos ūkio optimizavimas, gyvenamųjų bei ir visuomeninių pastatų renovacija. Esminis šios programos tikslas – kad gyventojai mažiau mokėtų už savo būsto šildymą.
Daugiabučių savininkams būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos ir pastatuose energija būtų ne paleidžiama vėjais pro plyšius ir nesandarius langus, bet vartojama efektyviai. Sumažėtų importuojamų dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bei kapitalo išvežimas iš Lietuvos, o pinigai liktų Lietuvos ekonomikoje.
Rizikuos ne gyventojai, bet valstybė
Daugiabučių renovacija – viena iš šios programos priemonių. Suprantama, kad renovacijos tema sukelia visuomenėje įtampą, juk gyventojai mano, jog bus priversti įsipareigoti bankams, tačiau ši nuomonė klaidinga, žmonėms paprasčiausiai trūksta informacijos. Pagal naują modelį valstybė ir savivaldybės prisiimtų visą riziką už būsimuosius projekto rezultatus, būsto savininkams nereikėtų prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų.
Mūsų siūlomos Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programos tai alternatyva šiuo metu veikiančiai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, kurios niekas nesiruošia naikinti. Tai reiškia, kad jeigu namo gyventojai nenori laukti, kol savivaldybė parengs programą ir pradės renovavimo darbus, jie gali skolintis iš banko ir pradėti savo namo renovaciją.
Gauname daugiabučių gyventojų laiškų, kuriuose baiminamasi, kad vėl gyventojams bus užkabinta skolų našta, kad ir taip sunkiai besiverčiantys žmonės neišsimokės už renovaciją ir bus išmesti į gatvę. Turiu užtikrinti, kad šito nebus. Energinio efektyvumo didinimo programos bei jos įgyvendinimui planuojamos priemonės bus rengiamos savivaldybės iniciatyva.
Pirmiausia atrinkus neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, jiems bus parengti energinį efektyvumą didinantys investicijų projektai. Jų įgyvendinimas vyks ne tik atskiruose namuose, bet ir tam tikromis grupėmis ar kvartalais. Įgyvendinamų projektų rangos darbų pirkimais, jų įgyvendinimo kokybe bei būsimais rezultatais rūpintųsi savivaldybė arba jos paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius.
Čia būtina pabrėžti, jog valstybė privalės kontroliuoti, kaip vykdomi darbai. Nes jau šiandien yra renovuotų daugiabučių namų gyventojų, kurie nepatenkinti atliktų darbų kokybe, tad kontrolė ir atsakomybė yra būtina.
Finansavimo klausimas
Esminis klausimas – lėšos. Investicijų projektų įgyvendinimui reikalingomis lėšomis rūpinsis savivaldybė per paskirtą Programos įgyvendinimo administratorių, o ne būsto savininkai, kaip įprasta. Finansavimas numatomas teikiant lengvatines paskolas, naudojant JESSICA (Joint European Support for Sustainable Investment in to the City Areas) finansinę priemonę (iki 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis). Taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis iš Europos Investicinio banko (galima paskolos suma 1 132 mln. Lt), Europos tarybos vystymo banko, Šiaurės investicijų banko, be to galimi ir kiti šaltiniai. Tokiu atveju skolintos iš Europos investicinio banko lėšos, skirtos renovacijai, nedidina valstybės skolos.
Renovuoto būsto savininkai investicijas išmokės komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis, bet iš karto noriu pabrėžti, kad gyventojai nemokės daugiau negu moka dabar. Tai reiškia, kad daugiabučių savininkai gaus dvi sąskaitas: vieną už faktiškai sunaudotą šilumos energiją, kuri jau bus sumažėjusi, o antrą – įmoka už padarytą investiciją. Bendra sąskaitų suma neturi viršyti trijų metų šilumos sąnaudų vidurkio.
Be to, investicijos grąžinimo laikotarpį bei įmokos dydį gyventojai gali pasirinkti patys (žinoma, ne ilgesnį už numatytą Programoje, vidutiniškai 10-14 metų). Tai reiškia, kad tie kurie turi santaupų ir nenori mokėti dešimt metų ir gali visiškai ar iš dalies atsiskaityti už padarytą investiciją iš karto, gaus tik vieną sąskaitą – už suvartojamą energiją, beje jau ženkliai mažesnę. O tie, kurie negali ar nenori mokėti iš karto, kaip minėjau gaus dvi sąskaitas, bet pabrėžiu, abiejų sąskaitų suma nebus didesnė už šiuo metu mokamą sumą už šilumą, tad gyventojai nejaus papildomos naštos.
Svarbu neišgąsdinti ir pačių savivaldybių. Siekiant kuo skubiau sumažinti socialines, ekonomines ir kitas įtampas visuomenėje, savivaldybėms bus centralizuotai padedama parengti tokias programas, į kurias galėtų būti įtrauktos biokuro katilinių įrengimo priemonės bei energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas.