A.Čaplikas. Homofobai + homoseksualai + pederastai + pedofilai = holokaustas?

Neseniai sutikau mokyklos laikų draugą – išsikalbėjome apie šeimą, vaikus, ūkio reikalus ir palengva pasukome prie politikos aktualijų bei visuomenės interesų. „Ar esi tolerantiškas homoseksualams?“, – paklausiau nesidrovėdamas, nes mano pašnekovas – pakankamai galvotas ir išsilavinęs žmogus. Didžiulei nuostabai jis atšovė: „Žinok, nekenčiu aš tų pederastų ir homofobų!“

Labai džiaugčiausi, jei tokia nuomonė būtų pavienė, deja, esu įsitikinęs, kad didžioji visuomenės dalis žodžius homoseksualas (žmogus, jaučiantis lytinį potraukį tos pačios lyties asmenims), homofobas (žmogus, bijantis arba niekinantis homoseksualus), pederastas (asmuo, jaučiantis potraukį jauniems berniukams) ir pedofilas (asmuo jaučiantis lytinį potraukį vaikams) rikiuoja į vieną gretą, nes visi šie žodžiai jiems reiškia vieną ir tą patį – „prievartautojai“, „iškrypėliai“. Taigi turėtume pripažinti, kad šiandieninėje visuomenėje rengti gėjų ir lesbiečių eitynes, o taip pat kovoti už lygias homoseksualų teises yra bergždžias reikalas.

Liūdina ir tai, kad Lietuvos visuomenė ne tik neskiria homofobo nuo pedofilo, bet ir kovą už lygias galimybes painioja su patriotizmu. Visai neseniai, klausydamasis „Žinių radijo“ išgirdau pritrenkiantį dalyką. Prie diskusijos apie Vilniui „gresiančias“ gėjų eitynes prisijungęs klausytojas pareiškė, kad tokius renginius reikia uždrausti, mat tai griauna valstybės pamatus. Esą jo vaikai kiekvieną rytą pradeda nuo Tautiškos giesmės giedojimo, todėl leidimas seksualinės mažumoms surengti paradą jam ir jo atžaloms būtų tikras pažeminimas.

Algis Čaplikas

Liūdina tai, kad Lietuvos visuomenė ne tik neskiria homofobo nuo pedofilo, bet ir kovą už lygias galimybes painioja su patriotizmu.

Labai norėčiau, kad tas pasipiktinęs pilietis man paaiškintų – ką bendra turi homoseksualų teisės ir patriotizmas. Nejau gėjus ar lesbietė negali giedoti Tautiškos giesmės? Negi jie menkesni patriotai nei tie, kurių orientacija tradicinė? Pasitelkę statistiką, prieitume iki tokios absurdiškos išvados, jog 20 proc. visuomenės yra ne patriotai.

Dar vienas ramybės neduodantis klausimas – kodėl, kai visuomenėje dėl seksualinių mažumų temos eskalavimo verda tiek aistrų, tyli intelektualinis Lietuvos elitas? Manau, kad dalis jų – politologai, rašytojai, menininkai – turėtų pasisakyti prieš homofobiją, o kita dalis – „patriotiškai“ nusiteikę – turėtų šaukti „prieš“ homoseksualų teises ir eitynes. Man kyla rimtų abejonių, ar išvis Lietuvoje dar yra minties bei proto elitas, o gal jis grynai konjunktūrinis?

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje opiniją formuoja nebe elitas, o neseniai žurnalistiką baigę berniukai ir mergaitės, kurie šoka pagal gėjų tema garsiai kalbančio Seimo nario Petro Gražulio dūdelę. Panašu, kad Lietuva seksualinių mažumų teisių tema turi tik vieną – P. Gražulio tiesą. Akivaizdu, kad Seimo narys visuomenę taip jaudinančią temą amoraliai išnaudoja kaip rinkiminį lauką, tačiau akmenį norėčiau sviesti į elitą – brandųjį, išmintingąjį, kurio pareiga – neleisti subyrėti visuomenei.

Galima suprasti, kodėl laikinasis Generalinis prokuroras nusprendė kreiptis į teismą dėl leidimo rengti homoseksualų eitynes galiojimo sustabdymo – norėjo apsaugoti dalyvius nuo galimų išpuolių, smurto, riaušių ir dar didesnių skandalų. Manau, kad prokuroras pasielgė kaip politikas.

Aš, kaip pilietis ir kaip politikas, pasisakau už lygias visų žmonių galimybes ir teises, tačiau esu prieš eitynes ir bereikalingų aistrų kurstymą ir taip susipriešinusioje bei sąvokose pasiklydusioje visuomenėje.

Manau, kad pozityvi diskusija šia tema, o taip pat ir eitynės su vaivorykštinėmis vėliavomis bus įmanomos tik tuomet, kai mes – negėjai ir nelesbietės – atsikratysime baimių ir stereotipų, kurie žemina ne tik seksualines mažumas, bet ir mus pačius. O kol eitynės dar neįvyko, bandykime pažadinti Lietuvos elitą. Jei tokio nebėra, galbūt pabandykime burti naują?