Visgi, po savaitės mero pagyros labiau priminė pagirias. Paskubėjęs pasidžiaugti, kaip sėkmingai pavyko susiderėti su AB „Axis Industries“ (geriau vilniečiams pažįstama kaip tiesiog rubikonas), meras išgirdo teismo nutartį. Meras neteisėtai pašalino vieną įmonę iš konkurso, todėl konkursas grįžta į pradinį tašką. Ką tai reiškia? Futbolo mėgėjams – nieko gero.
2018 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) tenkino ieškovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ieškinį ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti ieškovės preliminarų pasiūlymą nacionalinio stadiono statybų konkurse.
AT taip pat konstatavo, kad „buvo pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam šalių varžymuisi“, o taip pat „kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių pasiekti geriausią rezultatą ir dėl to racionaliai panaudoti lėšas, kai į derybas pakviestas ūkio subjektas nejaučia konkurencinio spaudimo iš kito dalyvio ir dėl to neišvengiamai sumenksta pačių suteikiančiųjų institucijų derybinė galia ir pasirinkimo laisvė“.
Tai kas gi nutiko, kad Remigijus Šimašius leido sau rizikuoti neteisėtai pašalindamas vieną įmonę iš konkurso ir tikėdamasis sėkmingai susiderėti su rubikonu?
O buvo taip. Savivaldybei paskelbus viešąjį konkursą dėl stadiono statybų, į jį atsiliepė du potencialūs dalyviai – minėtoji AB „Axis Industries“ ir UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“. R. Šimašius dėl formalių, biurokratinių priežasčių – neveikiant internetinei sistemai, pasiūlymas buvo pateiktas ne internetine, o spausdinta forma – uždraudė rubikono konkurentams dalyvauti konkurse.
Jau po Teismo nutarties savivaldybė ginasi, kad sprendimas buvo priimtas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) išvadomis, nors abi agentūros pateikė ne įpareigojančius sprendimus, o tik rekomendacinio pobūdžio pastebėjimus. Kitaip tariant, jeigu meras ir jo komanda būtų suinteresuota konkurencija šiame konkurse, UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ iš konkurso nebūtų išmesta.
Kai dėl tokio savivaldybės vadovybės sprendimo iš konkurso pašalinta įmonė pareiškė pretenzijas ir kreipėsi į teismą, meras Šimašius nepasibodėjo pagrasinti, kad savivaldybė iš UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ išsireikalaus kompensacijos už vilkinamas konkurso procedūras. Nepaisant tokių pareiškimų, R. Šimašius šiandien nemato bėdų postringauti, kad jis esą nuo pradžių pradžios buvo už konkurenciją. Visgi, faktai kalba ką kitą.
Kaip puikiai savivaldybė derėjosi su rubikonu atskleidžia vienas paprastas faktas – nacionalinis stadionas su dirbtine danga. Nors konkurso sąlygos numatė, kad stadione turės būti hibridinė danga, t. y. natūrali danga, sustiprinta dirbtinės žolės intarpais. Toks stadionų dangos variantas naudojamas nemažoje dalyje Vakarų Europos valstybių, ant tokios dangos žaidžiama UEFA Čempionų lygoje. Visgi Rubikono grupė ketino tiesti tiktai dirbtinę dangą (kitaip tariant, plastikinį kilimą).
Savivaldybė tame bėdą pamatė tik po viešojoje erdvėje kilusio ažiotažo. Keisčiausia yra tai, kad savivaldybė nusprendė ne įpareigoti įmonę laikytis konkurse numatytų sąlygų, o nuolankiai padidino projekto sąmatą 3 mln. eurų. Kitaip tariant vilniečiai savivaldybės sprendimu padovanojo rubikonui 3 mln. eurų.
Apskritai, visame derybų procese dėl nacionalinio stadiono statybų, R. Šimašiaus komanda sutiko papildomai investuoti mažiausiai 20 mln. eurų į šį projektą. Štai tokios derybos.
Tuo tarpu UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pateiktas projektas, kurį R. Šimašius užblokavo, buvo pigesnis, su geresniu aplinkos infrastruktūros išpildymu, o svarbiausia, nereikalaujantis papildomų Vilniaus miesto savivaldybės išlaidų.
Ką turime šiandien? AT įpareigojo savivaldybę vertinti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pateiktą paraišką ir nurodė nesudaryti koncesijos sutarties su AB „Axis Industries“. Savivaldybė savo ruožtu pareiškė, kad tai pirkimo procedūrą pailgins tik dviem mėnesiais. Pastebiu, kad vien derybos su rubikonu truko beveik pusę metų.
Kyla pagrįstų abejonių, ar R. Šimašiaus komanda sugebės objektyviai ir nešališkai įvertinti konkurso dalyvių paraiškas. Atsakymą gausime netrukus – arba iš tiesų turėsime miestui naudingą, objektyvų derybų procesą su dviem paraiškos pateikėjais, arba R. Šimašius vėl ieškos formalių kriterijų, kaip kuo greičiau pašalinti konkurentą rubikonui.