Adomas Bužinskas. Vilniaus be išdaužtų langų teorija

„Išdaužtų langų teorija“ – tai kriminologijos teorija, teigianti, kad vizualiai matomi nusikaltimai, netvarka ir netinkamas elgesys, skatina dar didesnius nusikaltimus ir dar didesnę betvarkę. Kitaip tariant, išdaužtas langas simbolizuoja apleistą miestą ir kviečia išdaužti dar vieną.

Nors šią teoriją 1982 metais sukūrė du sociologai, tačiau ją išpopuliarino dešimtojo dešimtmečio Niujorko miesto policijos komisaras Williamas Brattonas ir meras Rudy Giuliani, realiai įgyvendinę teoriją viename didžiausių pasaulio miestų.

„Išdaužtų langų teorija“ neretai yra painiojama su griežta „nulio tolerancijos“ teorija. Jos nėra tapačios. Jei antroji remiasi griežtomis bausmėmis ir tikslu visiškai eliminuoti blogą elgesį, tai pirmoji – priežiūra ir dialogu tarp savivaldybės bei bendruomenių. Paminėjau šią teoriją ir Niujorko pavyzdį, nes tikiu, kad svarbūs pokyčiai prasideda nuo mažų smulkmenų. Ir dar dėl to, kad tam tikra prasme pradėjome panašią programą vykdyti ir Vilniuje.

Pėsčiųjų gatvės – pėstiesiems

Taip, teoriškai pėsčiųjų gatvės ir šiaip priklauso pėstiesiems. Tačiau tą kažkodėl žino ne visi vairuotojai. Puikus pavyzdys – Gedimino prospektas, kuriame darbo dienų vakarais nuo 19 val. iki 4 val. ryto, savaitgaliais ir švenčių dienomis yra pakeliami hidrauliniai užtvarai.

Dar vienas pavyzdys – Vilniaus gatvė. Ji seniai turėtų priklausyti pėstiesiems, tačiau yra gausi stovinčių ar važiuojančių automobilių. Praėjusią savaitę padarėme eksperimentą – užtvėrėme įvažiavimą į ją iš Islandijos gatvės tam, kad fiziškai neleistume vykdyti pažeidimų. Rinksime atsiliepimus, klausysime, ką sako vilniečiai. Jei eksperimentas pasiteisins ir Vilniaus gyventojai pritars, patirtį pritaikysime ir kitose sostinės vietose.

Vilniaus gatvė seniai turėtų priklausyti pėstiesiems, tačiau yra gausi stovinčių ar važiuojančių automobilių.

Adomas Bužinskas

Seni automobiliai paliks miestą

Jei galvojote, kad jūsų sena mašina, kelis metus rūdijanti kieme, po truputį virsta klasikine transporto priemone ir brangsta, turiu blogų naujienų. Ji tiesiog tampa kiemo dalimi, prisiklijuodama prie grindinio nuleistomis padangomis.

Vilniuje pradėjome precedento neturinčią kiemų valymo nuo senų ir nenaudojamų automobilių akciją. Šiuo metu turime šimtus kreipimųsi iš gyventojų apie apleistas mašinas ir jau esame išsiuntę šimtus laiškų savininkams. Jei atsakymų nesulauksime, į gatves siųsime autovežius, kuriais automobilius išveš. Taigi, Vilnius greitai pagražės. Šiai dienai iš viso atsikratėme 52 automobiliais – 21 nutempėme, o 31 transporto priemone po informavimo procedūrų pasirūpino patys gyventojai.

Pažeidėjams su „mirksiukais“ – pagaliau griežtas žodis

Sunku patikėti, bet būtent prie sostinės savivaldybės pastato yra bene daugiausiai parkavimo pažeidimų visame mieste. O jei tiksliau – buvo. Lvovo gatvėje kas dešimt minučių lyg kaleidoskopas keičiasi pažeidėjai – vieni išvažiuoja, o kiti įjungia avarinį signalą ir ramiai eina tvarkyti reikalų. Sudėti ženklai nesuveikė, todėl paprašėme Viešosios tvarkos pareigūnų pagalbos. Nuo šiol jie budi Lvovo gatvėje ir iškart fiksuoja pažeidimus.

Užfiksuotų pažeidimų kiekis per penkias dienas siekia beveik 500. Mano viltis, kad pareigūnai, priminę apie Kelių eismo taisyklių egzistavimą, atbaidys pažeidėjus, o pasklidus gandams, nebesinorės numesti mašinos ir taip sukelti pavojų aplinkiniams. Juolab, kad trumpai palikti automobilį „Europos“ prekybos centre yra visiškai nemokama. Jei šis eksperimentas pasiteisins ir baudžiamumo jausmas leis sumažinti pažeidimų skaičių, šią priemonę taikysime visos probleminėse miesto vietose.

Dar viena Vilniaus, atsiprašau, pasaulio didmiesčių problema – grafičiai. 2007–2008 metais Nyderlandų mokslininkai išdaužtų langų metaforą panaudojo ištepliotoms sienoms. Rezultatai patvirtino hipotezę, kad nelegalūs piešiniai ant miesto sienos skatina tą sieną teplioti toliau. Tai lyg kvietimas vandalams. Todėl planuojame nenuilsdami valyti ištepliotas Vilniaus sienas, uždažinėti grafičius ir įdiegti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užfiksuoti pažeidėjus.

Tikriausiai jau supratote – visi veiksmai po vieną yra mažos miesto tvarkymo smulkmenos. Tačiau visumoje jie virsta sistema. Tikiu, kad atidavę gatves pėstiesiems, padarysime jas tvarkingesnes, bausdami netvarkingus vairuotojus, parodysime, kad net smulkūs pažeidimai netoleruojami, nukeldami pūvančius automobilius, atlaisvinsime gatves, o valydami sienas kursime švaraus miesto jausimą.

Tai nėra pabaiga. Jaučiu didelę pareigą savo miestui ir jo gyventojams bei svečiams nepalikti nei vieno išdaužto lango, nei vieno ne vietoje numesto automobilio, nei vieno neprižiūrėto šaligatvio ar dviračių tako. Vilnius gražės. Galbūt pradžioje nuo smulkmenų, tačiau nuo jų prasideda dideli ir svarbūs pokyčiai.