Iki balandžio vidurio kovai su viruso plitimu buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutarčių už 80 mln. eurų.
Seimas neseniai priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leido skubos tvarka vykdyti pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Toks pirkimo būdas įprastomis aplinkybėmis yra griežtai reglamentuotas, tačiau asmens apsaugos priemonių, reagentų tyrimams reikėjo čia ir dabar, tad tvarka buvo supaprastinta.
Kaip ir buvo galima tikėtis, norinčių pasinaudoti šiais palengvinimais, atsirado nemažai. Specialistai aptiko ir pirkimų atvejų, kai buvo perkama ne kovai su Covid-19 skirtos prekės ar paslaugos. Klausimų sukėlė ir neįprastai dideli sumokėti avansai tiekėjams. Radosi daugybė įmonių, kurios iki tol apskritai nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose ir neturėjo jokių sąsajų nei su medicina, nei su viešaisiais pirkimais. Tad natūraliai kyla klausimas, kaip apie juos sužinojo perkančiosios organizacijos?
Pavyzdžiui, pirkimų sutartis sudaryta su įmone, kuri įsteigta 2008 metais, turi vieną darbuotoją. Dabar ji laimėjo du pirkimus už daugiau kaip 3 mln. eurų.
Kita įsteigta 2013 metais, joje dirba 3 darbuotojai. Iki šiol nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, o dabar laimėjo 1,5 mln. Eurų vertės pirkimus.
Sąraše gausu įmonių, kurios laimėjo savivaldybių, joms pavaldžių įstaigų ir ligoninių skelbtus pirkimus asmens apsaugos priemonėms, medicininei įrangai, nors pačios užsiima kompiuterių remontu, prekyba baldais, tekstile ar renginių organizavimu. 19 tiekėjų deklaruoja turinčios 3 ir mažiau darbuotojų, 12 tiekėjų veikla apskritai nežinoma.
Jeigu pirkimus laimi toje srityje visai nežinomi tiekėjai, kyla įtarimų, kad perkančioji organizacija, jos nariai gali būti artimais ryšiais susiję su šiais tiekėjais, už laimėtą pirkimą šie galėjo atsidėkoti. Suprantama, kad prie kiekvieno pirkimų organizatoriaus nepaskirsi budinčio STT agento, tad norėtųsi didesnio visuomenės įsitraukimo ir aktyvumo pranešant apie tokius atvejus atsakingoms institucijoms. Juolab, kad tai daryti skatina ir mūsų šalyje jau veikiantis Pranešėjų apsaugos įstatymas.
Negana to, Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, viešuosius pirkimus laimi tiekėjai, kurie įprastomis sąlygomis būtų pašalinti iš konkurso. Tai įmonės, kurios per pastaruosius metus sulaukė nepalankių teismo sprendimų – buvo baustos už korupcines ar kitas nusikalstamas veikas, nevykdė mokestinių įsipareigojimų, pateko į interesų konfliktus. Įprastai tokie tiekėjai šalinami iš viešųjų pirkimų konkursų, o pandemijos metu juos netrukdomai laimėjo.
Taip pat nustatyta, kad kai kurių laimėjusių įmonių apyvarta buvo reikšmingai mažesnė už dabar sudarytus sandorius. Pastebėta, kad jų parduodamų prekių kainos reikšmingai didesnės nei kitų tiekėjų.
Lyginant su kitomis ES šalimis, tarnybų teigimu, Lietuva nėra išskirtinė. Su tomis pačiomis rizikomis susiduriama visur. Daugelyje šalių pirkimus laimi tie, kurie turi ryšį su perkančiąja organizacija.
Šiuos ryšius ir jų įtaką laimėtiems pirkimams analizuoja STT, kuri po poros mėnesių turėtų pateikti šios analizės rezultatus.
Tik prasidėjus pandemijai Lietuvoje kreipiausi į Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų vadovą ragindama atverti viešųjų pirkimų, susijusių su Covid-19, duomenis. Balandžio pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo viešinti visus organizacijų pirkimus, susijusius su Covid-19 valdymu. Manau, kad tai labai svarbus žingsnis siekiant didesnio viešųjų pirkimų sistemos skaidrumo ir atskaitomybės.
Pritariu VPT nuomonei, kad būtina didinti perkančiųjų organizacijų atskaitomybę trumpinant duomenų apie sutartis pateikimo laikotarpį, kuris dabar yra 15 kalendorinių dienų. Kaip paaiškėjo, įstaigos leidžia sau neviešinti pirkimų pasiūlymo, viešina tik dalį sutarties, kitą dalį slepia teigdamos, kad tai esanti konfidenciali informacija. Sutikite, kad perkant už valstybės pinigus reikalavimas pirkimus maksimaliai viešinti yra visiškai pagrįstas.
Taip pat sutinku su VPT siūlymu viešinti ne tik perkančiųjų organizacijų sutartis ir sumas, bet ir naudos gavėjus. Būtų naudinga žinoti, kurios gydymo įstaigos, kiek ir kokių priemonių, įrangos, paslaugų gavo nuo pandemijos pradžios.
Reikia pripažinti, kad Covid-19 pandemija Lietuvą užklupo nepasiruošusią. Nors iki mūsų pusė Europos jau kariavo žūtbūtinę kovą su Covid-19, vos spėdama skaičiuoti aukas, pas mus dar tvyrojo beveik olimpinė ramybė. Todėl staiga šalyje pradėjus plisti koronavirusui, teko desperatiškai ieškoti apsaugos priemonių, nes paaiškėjo, kad valstybė nepajėgi ekstremalios situacijos metu bent laikinai aprūpinti net didžiųjų ligoninių medikų.
Akivaizdžiai stigo koordinavimo skirstant rezervo priemones – vienos įstaigos jų gavo pakankamai, kitų darbuotojai patys pirkosi apsaugines kaukes, kombinezonus, kitas darbui rizikos zonoje būtinas priemones.
Tai turėtų tapti rimta pamoka ateičiai. Negyvename nei saloje, nei užkampyje, esame pačiame Europos viduryje, tad būtų naivu tikėtis, kad pandemijos mus aplenks. Taigi privalome būti pasirengę ir dar vienai Covid-19 bangai, kad ši vėl neužkluptų netikėtai.
Tad šiuokart apsirūpinę būtiniausiomis priemonėmis apsisaugoti nuo infekcijos ir greičiau ją įveikti, skubių pirkimų aukojant skaidrumą, o galbūt ir švaistant biudžeto lėšas, sau leisti nebegalime. Nors neskelbiamų derybų mažėja, jų vis dar yra gerokai daugiau nei iki pandemijos. Šią nuolaidų puotą jau turėtume pamažu užbaigti ir pereiti prie įprastų viešųjų pirkimų procedūrų, kurios užtikrina didesnę pirkimų proceso kontrolę ir racionalesnį valstybės lėšų naudojimą.