Covid-19 tapo išbandymu daugeliui iš mūsų: vieni dėl pandemijos neteko darbo, pajamų, kiti – artimųjų. Tačiau kai kam infekcijos protrūkis atvėrė neregėtų galimybių pralobti. Prie valstybinių pinigų, skirtų pandemijai suvaldyti, lyg prie gero grobio kaipmat subėgo būrys hienų. Kol prieš kameras buvo reiškiamas didelis susirūpinimas piliečių gyvybėmis, už akylai saugomų Vyriausybės ir ministerijų kabinetų durų, buvo kurpiami įžūlūs valstybės grobstymo planai.
Pirmasis žingsnis, atvėręs kelią nevaržomoms valstybinių lėšų dalyboms, buvo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurias Seimas skubos tvarka priėmė siekiant laikinai supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų galima greičiau apsirūpinti būtiniausiomis asmens apsaugos priemonėmis, reagentais ir testais.
Laisve pirkti valstybinės įstaigos noriai naudojosi, o kompiuterių remontu, prekyba baldais ar renginių organizavimu užsiimančios įmonės suskubo tiekti respiratorius ir medicinines kaukes. Asmens apsaugos priemonių visiems reikėjo daug ir skubiai. Staiga tapo nebesvarbu nei iš ko, nei už kiek perkama. Juk paskui bus galima pasiteisinti, kad ekstremali situacija reikalavo greitų sprendimų.
Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija kovo mėnesį neskelbiamų derybų būdu nupirko pusę milijono greitųjų testų, kurie padeda nustatyti, ar asmuo jau persirgo Covid-19 virusu. Šis pirkimas valstybei atsiėjo brangiai – daugiau kaip 6 mln. eurų.
Dėl šio pirkimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes aiškėja, kad didžioji pirkimui skirtų lėšų suma (net 4,5 mln. eurų!) atiteko nežinia kam. Liaudiškai tariant, pinigai greičiausiai buvo išplauti. Žala didžiulė, tad labai svarbu nustatyti, kas iš šio sandorio pasipelnė.
Įtarimai jau pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei. Tačiau aiškėja, kad nurodymai sudaryti sutartį su vieninteliu konkrečiu tiekėju už tris kartus didesnę sumą nei už tuos pačius testus mokėjo kitos įstaigos, atkeliavo iš Vyriausybės kanceliarijos. Pasirodo, organizuojant pirkimą nebuvo sudaryta komisija, kuri privaloma net perkant neskelbiamų derybų būdu, o prieš sudarant sutartį su UAB „Profarma“ šios atstovai lankėsi Vyriausybėje.
Pakvipo dar neregėtu politiniu kriminalu. Siekdama išsiaiškinti, koks buvo Vyriausybės vadovo ir kitų politikų vaidmuo organizuojant greitųjų testų pirkimą, inicijavau Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį. Komisija dar pavasarį pradėjo viešųjų pirkimų, susijusių su Covid-19, parlamentinę kontrolę, siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumą.
Ministras Pirmininkas ir jo buvęs patarėjas Lukas Savickas turėtų visuomenei pateikti aiškius atsakymus į klausimus dėl greitųjų testų pirkimo – kas ir kokius nurodymus davė, kaip buvo parinktas testų tiekėjas ir kaip buvo organizuojamas pirkimas.
Netrukus premjeras raštu kreipėsi į Antikorupcijos komisijos narius: „Kviečiu komisijos narius aptarti minėtų institucijų praktinį įsitraukimą ir pagalbą perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų procesuose, taip pat šiais klausimais teikti siūlymus ir rekomendacijas, siekiant skaidraus, sklandaus ir valstybės bei visuomenės poreikius atitinkančių viešųjų pirkimų vykdymo.“
Premjeras, matyt, pamiršo, kad atsakingos institucijos jau anksčiau teikė savo siūlymus ir rekomendacijas dėl Covid-19 pirkimų vykdymo, siekiant užtikrinti jų skaidrumą ir racionalų valstybės lėšų naudojimą, tačiau į rekomendacijas, kiek man žinoma, nebuvo atsižvelgta, o visas pastangas siekti skaidrumo net ekstremaliosios situacijos metu premjeras vadino „trukdymu dirbti“.
Galimybe apdalinti valstybiniais pinigais savus ir sau lojalius tapo pandemijos metu parengtas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriam iš viso numatyta skirti 5 mlrd. eurų.
Prisidengiant siekiu dėl Covid-19 nukentėjusiai ekonomikai gaivinti, Vyriausybė pavasarį skyrė papildomų lėšų keliams tvarkyti. Tai tapo proga kai kam susitvarkyti ir savo kiemą. Skandalingai pagarsėjęs Susisiekimo ministras J. Narkevičius buvo tikras, kad per didžiulį pandemijos šurmulį niekas ir nesuuos, jei jis truputį atskaičiuos ir žvyrkeliui į savo paties sodybą asfaltuoti.
Tačiau budrūs žurnalistai ir šįkart nesnaudė – sužinojo, kad savo įsakymu ministras Trakų rajono keliams skyrė 237 tūkst. eurų. Iš jų 164,4 tūkst. eurų teko Varnikų keliui, kuris vingiuoja ir pro paties ministro šeimos namus. Šiai informacijai iškilus į viešumą, tokių planų atsisakyta. Reikia manyti, iki kitos progos.
Favoritizmas, kai proteguojamos politinių grupių, vadovų „palaimintos“ įmonės, kai konkurso sąlygos surašomos vienam dalyviui, kai reikalaujama dovanų ir vadinamųjų „otkatų“, ir toliau klesti. Dabartinių valdančiųjų kadencijos metu, rodos, vėl grįžome į sovietmetį, kai turėję nors menkiausią priėjimą prie valdiškų gėrybių, čiupo ir tempė kas ką galėjo.
Valstybės grobstymo tradicija auksinių šaukštų istorija neprasidėjo ir, deja, nesibaigė. Pandemija tik dar ryškesnėje šviesoje parodė didžiausią mūsų valstybės skaudulį – vogti bendrus pinigus tebėra norma. Ir pražudys mus ne koronavirusas, o besaikis godumas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.