Sveikatos apsaugos institucijos apklausose įvardijamos kaip labiausiai korumpuotos. Taip mano net pusė visų apklaustų gyventojų. Tačiau kova su korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje ir sistemos skaidrinimas nebuvo net tarp prioritetinių darbų šios Vyriausybės programoje.
Tad turime, ką turime. Per trejus metus A. Veryga nepadarė nieko reikšmingo, kad sveikatos priežiūra mūsų šalyje būtų mažiau korumpuota, labiau patikima ir prieinama kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Ir dėl to išties liūdna. Prarasti dar treji metai, kai pagaliau galėjo būti įgyvendinta ligoninių tinklo pertvarka, įvesta teisinga ir skaidri kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka, užbaigtas skandalingai nesėkmingas e. sveikatos projektas ir daug kitų verkiant būtinų darbų, kurių kaskart tikimės iš naujo sveikatos apsaugos ministro ir jo komandos.
Kai ministras ne tik nesiima svarbiausių darbų, bet savo sprendimais sukelia daugiau abejonių ir leidžia vešėti korupcijai, peršasi logiška išvada – jis tos pačios neskaidrios sistemos dalis.
Norėčiau priminti kelis pastarųjų metų ministro priimtus sprendimus, dėl kurių jis nebegali būti paskirtas toliau eiti šias pareigas, nors iki kadencijos pabaigos liko kiek daugiau nei metai. Norėtųsi tuos sprendimus pavadinti tiesiog nesėkmėmis, bet visgi greičiau tai sąmoningas veikimas galbūt siekiant naudos sau ir artimam asmenų ratui.
Šiemet įsigaliojo nauja kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka, kuri ne pagerino, o veikiau pablogino tūkstančių šalies gyventojų padėtį. Tvarka, kai pacientas verčiamas imti pigiausius (o neretai ir prastesnius) vaistus, nėra teisinga. Įvedant naująją tvarką ministras aiškino, kad naujovės padės pacientams sutaupyti, skatins konkurenciją tarp vaistų gamintojų ir sumažins vaistų kainas. Tačiau taip neatsitiko.
Vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos antikorupcinis vertinimas parodė, kad sugrupavus vaistinius preparatus pagal jų stiprumą, buvo sudarytos sąlygos atskiriems tiekėjams pasinaudoti galimybe padidinti vaistinių preparatų kainas, dėl to padidėjo bazinė kaina.
Naujoji tvarka gerokai patuštino Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), o jai nesikeičiant, ištuštins visai. PSDF lėšomis yra apmokamas visų mūsų gydymasis, tad ši žinia verčia nerimauti. STT dar žada aiškintis, ar ši pertvarka neatnešė naudos konkrečioms interesų grupėms.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad daugybei lėtinėmis ligomis sergančių žmonių pakeista kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka smogė itin skaudžiai. Iki tol gaudavę sau tinkančius efektyvius vaistus ligai kontroliuoti, jie buvo priversti pirkti pigesnius kito gamintojo vaistus, kurie smarkiai pablogino savijautą. Ar tai yra ta kaina, kurią turime mokėti už ministro nenorą ar negebėjimą matyti tikrovės?
Dar vienas ministro A. Verygos sprendimas, kuris visuomenei buvo paskelbtas aukštai iškėlus skaidrumo vėliavą, priimtas dar pernai gegužę. Savo įsakymu ministras patvirtino Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus. Nors viešai skelbta, kad taip siekiama depolitizuoti gydymo įstaigų vadovų atrankos procesą, tai, kas jau vyksta keičiant vadovus, turi mažai ką bendro su skaidrumu ir objektyvumu.
Atrankos nuostatuose atsirado naujas punktas – įvedamas antras atrankos etapas, kurio metu pats sveikatos apsaugos ministras susitinka su dviem pirmajame etape geriausiai pasirodžiusiais kandidatais į įstaigos vadovus. Nuostatai leidžia ministrui iš dviejų išsirinkti ne labiau kvalifikuotą, bet „tinkamą“ kandidatą. Kas yra tinkamas kandidatas? Sutikite, tai labai subjektyvu. Kas tinka vienam, kitam gali pasirodyti visiškai netinkamas. Taigi ministras šiais pakeitimais suteikė sau galią vienašališkai nuspręsti, kas vadovaus ligoninei. Kokiais kriterijais jis vadovausis? Išsilavinimo, patirties, o gal politinių pažiūrų, draugystės ryšių?
STT atliko minėto ministro įsakymo antikorupcinį vertinimą ir rekomendavo ministerijai į antrąjį vadovų atrankos etapą įtraukti ir visuomenės atstovus.
Viešumas yra vienas svarbiausių instrumentų siekiant užtikrinti skaidrumą ir tuo įtikinti visuomenę. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol neskelbia vadovų konkursų tikslios datos ir vietos, nors teigiama, kad juose stebėtojais gali dalyvauti ir visuomenės atstovai.
Su kolegomis Seimo nariais ministro įsakymą dėl pakeistos vadovų atrankos tvarkos apskundėme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Mano manymu, ši naujoji tvarka turėtų būti panaikinta.
Prastą kvapą turi ir viešojoje erdvėje gana plačiai aptartas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovo konkursas. Tiksliau, ilgas ir atkaklus Jelenos Kutkauskienės kelias į šį postą. Sveikatos apsaugos ministras galiausiai palaimino šios ponios skyrimą, nors STT aiškiai įvardijo, kad J. Kutkauskienei dar vadovaujant Vilniaus Karoliniškių poliklinikai, didelę dalį šios įstaigos vykdytų viešųjų pirkimų laimėjo jos sutuoktinio įmonė.
Nuo 2009-ųjų lapkričio, kai poliklinikos vadovo pareigas pradėjo eiti J. Kutkauskienė, jos sutuoktinio įmonė „Limeta“ laimėjo šios įstaigos konkursų už 28 kartus didesnę sumą nei iki tol – iš viso už 4,4 mln. eurų. Kad J. Kutkauskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, pripažino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Tiesa, šis sprendimas buvo apskųstas ir teismo panaikintas. Nepaisant abejonių dėl reputacijos J. Kutkauskienė vis tiek buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir nuo liepos 8 dienos vadovauja vienai didžiausių Vilniaus ligoninių.
Seimo Antikorupcijos komisija neseniai kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų užtikrinta, jog reabilitacijos centras „Pušyno kelias“, visas jo turtas, esantis itin vaizdingoje sostinės vietoje, nebūtų slapta perleistas į privačias rankas. Toks pavojus labai realus, nes šiuo pastatų kompleksu domisi ne vienas investuotojas. Ne visai aiškiomis aplinkybėmis reabilitacijos centras tapo RVUL nuosavybe, nors iki tol priklausė Sveikatos apsaugos ministerijai. Esame girdėję ne vieną atvejį, kai panašios įstaigos staiga tampa nuostolingos ir yra privatizuojamos. Turint omeny, kad J. Kutkauskienės sutuoktinis neseniai įsteigė nekilnojamojo turto įmonę, o ji pati ėmėsi vadovauti „Pušyno kelio“ šeimininkei – RVUL, minčių kyla įvairių.
Plačiai nuskambėjo didžiųjų Kauno bei Klaipėdos ligoninių medicininės įrangos pirkimai, kurių pagrįstumu ir nauda pacientams suabejojo net patys medikai. Tačiau tai nesutrukdė įstaigoms leisti milijonų, kuriuos, kaip teigia, užsidirba pačios. Kaip žinote, ligoninių teikiamos paslaugos yra apmokamos iš PSDF fondo. Tačiau niekas nekontroliuoja, kaip jos teikia mokamas paslaugas. Turbūt ir jus ar jūsų artimuosius bent kartą ligoninėse yra siuntę į po tuo pačiu stogu esančią vaistinę nusipirkti vaistų ar operacijai, procedūroms reikalingų priemonių, kurių ligoninė neva neturi.
Daugeliu atvejų toks reikalavimas primokėti už medikamentus yra neteisėtas, tačiau tai vyksta ir niekas neužkerta tam kelio. Mažinti korupciją gydymo įstaigose ir sustabdyti neteisėtas priemokas Sveikatos apsaugos ministerija nesugeba. Nors greičiau nenori. Dabar kontrolės sistema egzistuoja tik formaliai.
Pavasarį Seimo Audito komiteto posėdyje dalyvavę Valstybinės ligonių kasos atstovai pripažino, kad yra teisinių spragų, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms piktnaudžiauti ir kartais gauti dvigubą apmokėjimą už paslaugas – iš Ligonių kasų ir iš paciento. Valstybinė ligonių kasa pavaldi ministerijai, tad ar ne ministro rūpestis pasistengti, kad tų spragų nebeliktų? Dabar nei už viešųjų pirkimų pažeidimus, nei už neteisėtas priemokas ligoninių vadovai nėra baudžiami. Tokioje nebaudžiamumo atmosferoje tarpsta visi iš korupcijos besimaitinantys padarai.
Kaip sako liaudis, gerais norais pragaras grįstas. Daug gražių kalbų girdėjome iš dabartinio ministro. Tačiau jo paskyrimas į šias pareigas ir vėl, reikštų ne naudą, o dar didesnį nuostolį sveikatos priežiūros sistemai bei visiems mums – jos dalyviams.