Sveikatos apsaugos ministerija sureagavo į medikų skundus ir netrukus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apsilankiusi specialistų komisija turėjo pripažinti, kad ši ligoninė, būdama viena iš svarbiausių šalyje, priimanti sergančiuosius Covid-19, pandemijai nebuvo tinkamai pasiruošusi. Nustatyta, kad jau prasidėjus karantinui darbuotojai ir toliau valgė bendroje valgykloje, ligoniai buvo vežiojami iš vieno korpuso į kitą koridoriais ir liftais, kuriais nevaržomai judėjo kitų skyrių darbuotojai ir pacientai. Patalpos nebuvo deramai izoliuotos, nepakankami dezinfekuojamos. Pasekmės netruko paaiškėti – balandžio 9 dieną jau buvo oficialiai registruoti 69 Covid-19 užsikrėtę Klaipėdos medikai. „Medikai užsikrečia visame pasaulyje“, - teisinosi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdį pasiaiškinti iškviestas KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
KUL yra trečia pagal dydį po Santaros ir Kauno klinikų, teikianti visų lygių medicinos paslaugas, išskyrus hematologijos, kai kurias kardiologijos paslaugas, organų transplantacijas. Tokio lygmens ligoninė privalo būti visada pasirengusi epidemijai. Tam yra ruošiamos instrukcijos, specialių priemonių rezervas, specialiai tam numatyti darbuotojų etatai. Jeigu KUL nebuvo pasiruošusi pandemijai, kuri prieš apimdama mūsų šalį jau buvo smarkiai įsisiautėjusi bent pusėje pasaulio, tai kas dėl to kaltas?
Medikai nebuvo laiku aprūpinti būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis, tad sukosi patys kaip išmanydami – pirko kaukes, veido skydus, tempėsi ant kūno kombinezonus. Kai kurie pasakojo iš ligoninės administracijos net sulaukę pašaipų, suprask, ko gi čia taip saugotis. Toks atsainumas greit atsirūgo – dėl infekcijos išplitimo po skyrius teko uždaryti didžiąją dalį ligoninės.
Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės kelias savaites negalėjo gauti jiems būtinų konsultacijų, biologinių vaistų, jiems buvo pasiūlyta vykti į Kauną. Ką tai reiškia žmogui, kuris gauna imuninę sistemą slopinantį gydymą, pačiame pandemijos įkarštyje vykti į kitą miestą, blaškytis po ligonines, stumdytis tarp kitų ligonių su milžiniška rizika užsikrėsti Covid-19, galima įsivaizduoti. KUL vadovybė, laiku ir tinkamai nepasiruošusi pandemijai suvaldyti, įstūmė į mirtiną pavojų šimtus čia dirbančių medikų ir besigydančių pacientų.
Mano galva, tai nusikaltimas, už kurį turi būti atitinkamai baudžiama. Klaipėdos apygardos prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pažeidimų KUL. Už tai, kad ligoninė iki šiol negali veikti visu pajėgumu, atsakingi jos vadovai. Ilgametis vyriausiasis gydytojas V. Janušonis turėtų prisiimti ir asmeninę atsakomybę, o Klaipėdos miesto savivaldybė su meru priešakyje ne imituoti problemų sprendimą naujomis darbo grupėmis, o imtis iš esmės tvarkyti seniai apleistus dirvonus.
Pandemija yra rimtas išbandymas mums visiems, tačiau jis daug didesnis medikams – jie eina dirbti į „frontą“. Ar pavyks išsaugoti sveikatą ištrūkus iš Covid-19 košmaro, jie nežino. Eina ir kariauja su viltimi, kad viskas bus gerai. Su viltimi medikai vis garsiau ir gausiau kalba apie sąlygas, kuriomis jiems tenka dirbti. Ir net jei įprastomis aplinkybėmis galėtume tai laikyti lokaliomis tam tikros įstaigos problemomis, pandemijos akivaizdoje jos tampa visų reikalu. Suprantame, kad jeigu vienoje ligoninėje, į kurią plaukia Covid-19 infekuotieji, vyrauja netvarka, grėsmė užsikrėsti arba būti netinkamai gydomam ir prižiūrimam patekus į tą ligoninę, smarkiai išauga.
Apie tai, kad ligoninėje tenka dirbti be asmens apsaugos priemonių, KUL medikai prabilo dar balandžio pradžioje. Iš pradžių tai buvo vien anoniminiai skundai. Tačiau netrukus, padrąsinti aktyvių medikus ginančių organizacijų, žmonės vienas po kito prabilo viešai.
Tai yra lūžis medikų kovoje už teisę dirbti žmoniškomis sąlygomis. Labai tuo džiaugiuosi, nes visi suprantame, kad nesipriešindami neteisybei, darbdavių nesiskaitymui, mobingui, korupcijai, pokyčių vargu ar sulauksime. Kaip parodė KUL pavyzdys, kai kuriose gydymo įstaigose vis dar klesti sovietiniai valdymo metodai, kai reikalaujama besąlygiško paklusnumo ir lojalumo. Darbuotojai kiršinami, toleruojamas vienas kito sekimas, skundimas, pataikavimas viršininkams.
Tokiomis aplinkybėmis darbuotojų vienybės nelieka ir kovoti už savo teises darosi itin sunku. Tačiau ir po vieną kovojant galima daug pasiekti. Tam nuo 2019 metų sausio turime rimtą įrankį – Pranešėjų apsaugos įstatymą. Raginu visus medikus, turinčius informacijos apie pažeidimus jų darbovietėje, apie tai pranešti. Įstatymas garantuoja teisinę apsaugą kiekvienam pranešėju pripažintam asmeniui. O čia pateikiu trumpą atmintinę, ką būtina žinoti apie Pranešėjų apsaugos įstatymą ir kaip juo pasinaudoti.
Pažeidimas, apie kurį pranešama, turi atitikti šiuos požymius: įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.
Atkreipiu dėmesį, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Pagal Pranešėjų apaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8) kitų pažeidimų.
Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti: įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą; kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai; viešai. Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu.
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos pranešimą. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, pranešimą Prokuratūrai teikia šiais būdais: tiesiogiai atvykęs į (pasirinktinai): Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius); Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5 A, 09201 Vilnius); Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės ai. 32, 44240 Kaunas); Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda); Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys); Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai); Atsiųsdamas pranešimą nurodytais adresais paštu; atsiųsdamas pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.
Pranešime turi būti nurodomos konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti, jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.
Pažymiu, kad yra draudžiama daryti neigiamą poveikį asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus. Dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama tokį asmenį atleisti iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.
Draudžiama daryti neigiamą poveikį ir asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos narys dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.
Pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba pranešėjui suteikiama vadovaujantis kompetentingos institucijos sprendimu pripažinti asmenį pranešėju.
Šis įstatymas numato galimybę pranešėjui gauti išmoką už suteiktą vertingą informaciją, taip pat kompensaciją už proceso metu patirtas išlaidas.
Pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešęs kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (baudžiamosios, administracinės, drausminės ir pan.) už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.
Daugiau informacijos apie Pranešėjų apsaugos įstatymą – čia.
Laikykitės, medikai!