Agnė Širinskienė. Gaunant 30 000 sunku suprasti, kaip gyventi už 166 kartus mažiau

Noriu reaguoti į pastaruoju metu Antstolių rūmų skleidžiamus pasakojimus apie tai, kokie jie „neišklausyti“ ir „neįvertinti“ Teisės ir teisėtvarkos komitete Seime.

Ką paveldėjome kadencijos pradžioje?

2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį. 11 antstolių uždirbo nuo 20 iki 30 tūkst. eurų per mėnesį, 28 – nuo 12 iki 20 tūkst. Tos antstolių mėnesio pajamos, siekusios iki 30 tūkst. eurų, yra pajamos „į rankas“ – jau po mokesčių ir visų išlaidų, susijusių su kontoros išlaikymu. Tai tris kartus daugiau, nei pajamos, kurias gauna Lietuvos Respublikos Prezidentas ar kur kas daugiau, nei gauna Europos komisarai – pastarųjų atlyginimas yra apie 20 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, o Antstolių rūmų – iki šiol nepaneigta, ir tai, kad 300 tūkst. skolininkais tapusių Lietuvos gyventojų, kurių didelė dalis tokiais tapo vien dėl savo skurdo, 118-ai antstolių per metus atneša maždaug 15 milijonų eurų pelno.

Niekas nesako, kad pelnas ir geri atlyginimai yra blogai. Tik vienas klausimas – o kaip jie uždirbami?

Kaip buvo uždirbami antstolių atlyginimai?

2019 m. pradžioje Teisingumo ministerija atliko antstolių veiklos patikrinimus. Buvo nustatyta, kad kai kurie antstoliai skaičiuoja vykdymo išlaidas už veiksmus, kurie iš viso niekada nebuvo atlikti ar kurių nebuvo būtina atlikti arba vykdymo veiksmai atliekami neekonomiškai.

Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija nustatė, kad kai kurie antstoliai, iš to paties skolininko išieškodami penkias skolas, kiekvienoje išieškojimo byloje atlikdavo atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiavo vykdymo išlaidas, nors atlikta užklausa yra aktuali bei gali būti taikoma visoms to skolininko byloms ir atskirų užklausų atlikti faktiškai nereikėjo.

Po patikrinimo ministerija konstatavo, kad dėl tokių antstolių veiksmų nukenčia ne tik skolininkas, kurio lėšomis apmokami visi antstolio atliekami veiksmai, bet ir išieškotojas, nes iš skolininko išieškotos lėšos ne pervedamos išieškotojui, bet jomis dengiamos vykdymo išlaidos antstoliui.

Tokie piktnaudžiavimo atvejai nebuvo atsitiktiniai ar vienetiniai. Veikė ištisa gerai „atidirbta“ sistema, kai didelė dalis antstolių elementariai vertėsi „prirašinėdama“ neatliktus arba atlikdama perteklinius, tačiau gerai apmokamus, veiksmus ir būtent tokiu būdu sau sugeneruodama Lietuvos sąlygomis neįtikėtinas pajamas į „rankas“. Būtent toks antstolių elgesys gimdė istorijas apie tai, kaip skurdžiai gyvenančios šeimos turėta nedidelė 100 eurų skola „prisilietus“ antstoliui virto 300 ar daugiau eurų siekiančiu galvos skausmu.

Gaila, kad Antstolių rūmai, kaip antstolių savivalda, ilgus metus nedėjo jokių pastangų būti socialiai atsakingas ir, turėdami visas teisines galimybes, neformavo vieningos bei sąžiningos vykdymo išlaidų paskaičiavimo praktikos. O, negana to, – pastaraisiais metais visą savo energiją nukreipė aktyviam pasipriešinimui, kad tokia ydinga situacija nieku gyvu nesikeistų.

Kas jau keitėsi?

Šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji teisingumo ministro įsakymu patvirtinti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai. Panaikinus mažiausiai apibrėžtas „papildomas išlaidas“ neliko galimybės antstoliams „prirašinėti“ nebūtų dalykų arba kitaip manipuliuoti didinant išieškojimo vykdymo išlaidas. Mokėti antstoliui reikės tik už būtinas ir objektyviai įrodomas vykdymo išlaidas (pašto išlaidos, turto ekspertizės ir t. t.) ir, be abejo, atlygį už darbą.

Teisingumo ministras E. Jankevičius, pristatydamas pokyčius kalbėjo, kad įsigaliojus naujajai tvarkai tų antstolių, kurie nepiktnaudžiaudavo pasirašydami papildomas išlaidas, pajamos sumažės apie 15 proc. O tų, kurie ypač pasižymėjo piktnaudžiavimu, „prisirašydavo“ nepagrįstų papildomų išlaidų, pajamos mažės apie 40 proc. Taigi, net ir pačiu „blogiausiu“ antstoliams atveju, po 30 tūkst. eurų per mėnesį uždirbusių antstolių pajamos gali sumažėti daugiausia tik iki 18 tūkst. eurų.

Visi šie įkainių pokyčiai tapo įmanomi tik dėl to, kad Seimas pakeitė antstolių veiklą reguliavusį įstatymą, leisdamas teisingumo ministrui savarankiškai nustatyti antstolių veiklos įkainius. Iki šio pakeitimo antstolių įkainius teisingumo ministras privalėjo „suderinti“ su Antstolių rūmais ir „nesuderinti“ įkainiai negalėjo būti skelbiami.

Manau, kad visi suprantame, jog būtent tokio įstatyme numatyto „suderinimo“ dėka Antstolių rūmams buvo suteikta teisė „spausti“ ministeriją. Ilgainiui, „derinantis“ įkainius atsirado neapibrėžtos papildomos išlaidos, o ir patys įkainiai nuosekliai augo. Lieka tik ironizuoti, kad, matyt, ankstesni Seimai tikrai geriau „išklausydavo“ Antstolių rūmus – kitaip toks reguliavimas nei būtų galėjęs atsirasti ir nei būtų buvęs toleruojamas metų metus.

Kiti pokyčiai – skurdžiai gyvenančių žmonių teisių užtikrinimas

2018 m. pabaigoje Seimo sprendimu buvo sumažintos antstolių iš skolininkų išskaičiuojamos sumos. Tai palengvino skurdžiausiai gyvenančių žmonių gyvenimus. Iki 2018 m. gruodžio mėn. iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą (tuo metu – 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi 2 skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,5 euro. Ši suma yra gerokai mažesnė nei minimalių poreikių dydis, gyvybiškai būtinas turėti asmeniui, nes jis užtikrina būtiniausias maistui ir kitiems poreikiams tenkinti išlaidas. Iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (2018 m. – 728 eurus atskaičius mokesčius) būdavo išskaitoma 437 eurai, o skolininkui pragyvenimui likdavo tik 291 euras.

2018 m. pabaigoje įsigaliojusios pataisos numato, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos (MMA) antstoliai gali išskaityti tik 30 proc. Tad pinigų pragyvenimui (gal geriau – išgyvenimui) lieka daugiau ir skurdžiai gyvenantys žmonės mažiau stumiami į uždarą ratą, kai imama skolintis vien tam, kad pragyventum, grąžintum ankstesnes skolas bei susimokėtum už jų išieškojimą.

Keista, bet būtent antstoliai, kurie, atrodytų, kasdien susiduria su žmonių skurdu, buvo tie, kurie aktyviai priešinosi skurdą mažinantiems pokyčiams. Tikriausiai, kai gauni per 30 tūkst. eurų grynųjų pajamų per mėnesį, sunku suprasti, kaip skurdžiai gyvenantis žmogus gali pragyventi už tuos menkus 180,5 euro per mėnesį, t. y. už 166 kartus mažesnę sumą.

Antstolių turto deklaracijų viešumas – pavojus antstoliams?

Matant pasitaikančius antstolių piktnaudžiavimus, siekiant didesnio jų veiklos skaidrumo ir kilo iniciatyva viešinti antstolių turto deklaracijas.

Antstolių rūmams, manipuliuojantiems tuo, kad, esą, mintis viešinti jų turto deklaracijas –tik dėl neaiškių priežasčių supykusios A. Širinskienės ambicijos, galiu priminti tik viena – idėja viešinti antstolių turto deklaracijas buvo ir yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos Vyriausybės ambicija. Tas siūlymas Seimui buvo pateiktas Vyriausybės nutarimo pavidalu dar šių metų pradžioje (rasti galite čia).

Asmeniškai didžiuojuosi, kad teko nemažai prisidėti prie mūsų Vyriausybės ambicijų įgyvendinimo tiek mažinant antstolių įkainius bei piktnaudžiavimą, tiek ir dabar – viešinant jų turto deklaracijas.

Turtą, siekiant didesnio skaidrumo, viešina daug žmonių grupių, taip pat ir teisėjai, kurių sprendimus paskui, atlikdami valstybės jiems patikėtas funkcijas, vykdo antstoliai. Ar turto viešumas, kaip teigia antstoliai, tikrai sukels didesnį fizinį pavojų antstoliams? Tikrai ne.

Visos teisinės profesijos susijusios su rizikomis (deja, net turime prokurorų, teisėjų smurtinių mirčių) – tokia apmaudi realybė visame pasaulyje. Tačiau prielaidos, kad būtent turto viešumas kelia riziką – niekuo nepagrįstos. Lietuvoje nėra fiksuota duomenų, kad asmuo (pvz., teisėjai ar prokurorai senai viešina turto deklaracijas), vien dėl turto deklaravimo fakto, būtų patyręs fizinį pavojų.

Žmonių nepasitikėjimą profesija sukelia ne turto viešumas, o kiti dalykai – pirmiausiai „prirašinėjamos“ vykdymo išlaidos, skaidrumo, teisingumo jausmo nebuvimas, socialinio jautrumo stoka, apmaudu, bet mūsuose jau tapę antstolio veiklos sinonimais.

P. S. Suprantu, kad Antstolių rūmai „pamiršo“ kaip Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko darbinis pasitarimas (klausymai) dėl jų turto deklaracijų viešinimo – tas „užmaršumas“ paskui klaidino ir komiteto narius. Džiaugiuosi tik tuo, kad komitete kruopščiai darome visų darbinių susitikimų, kuriuose dalyvauja interesų grupės bei valstybės institucijos, garso įrašus. Tad bet kada sutrikusią atmintį galime atgaivinti.