Iš keturiolikos kabineto narių – tik vienas atpirkimo ožys
Prisidirbusių ministrų šioje Vyriausybėje irgi buvo apstų: užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, po kurio vojažų, bandant spręsti nelegalių migrantų krizę, jų skaičius Lietuvoje tik padidėjo, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dėl kurios asmeninių įžeistų ambicijų iš savo posto buvo išverstas profesionalus pareigūnas, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, energetikos ministras Dainius Kreivys, netiesiogiai valdantis energetikos kompanijos „Ignitis“, kuri patenka į jo valdomos ministerijos veiklos sferos lauką, akcijas, tačiau net nematantis reikalo deklaruoti šių ryšių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, sugalvojusi įvesti segreguojantį galimybių pasą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, dėl kurio vadovaujamos ministerijos veiklos ne vieną kartą buvo išsakiusi savo pastabas Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Visi jie, atnešę sunkiai įvertinamą žalą valstybei, savo postus išsaugojo, ir tik švietimo ministrė Jurgita Šiugždienienė buvo priversta trauktis, sulaukusi įtarimų dėl galimai neskaidriai įsisavintų lėšų, einant Kauno miesto tarybos narės pareigas. Nors užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat prisipažino, kad būdamas Europos Parlemento nariu, jis leido pinigus kanceliarinėms išlaidoms, kurių negali pagrįsti, o finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kultūros ministras Simonas Kairys, būdami Kauno miesto tarybos nariais irgi negalėjo pateikti savo deklaruotų išlaidų čekių, jų visų atsakomybės Ministrei Pirmininkei kažkodėl neprireikė.
Geriausia Lietuvos Vyriausybė pagal konservatorius
Nors prisiekdama premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad įsipareigoja dirbti geriausiai kaip sugeba ir padaryti viską, kad po 4 metų niekas negalėtų pasakyti, jog tai buvo 4 prarasti Lietuvos gyvenimo metai, o antrindamas jai kitas buvęs konservatorių premjeras Andrius Kubilius išdidžiai paskelbė, kad ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai per 32 Nepriklausomybės metus. Faktai rodo ką kita.
Akivaizdu, kad reguliarių skandalų ir skandaliukų šiai valdžiai nepakanka, tad lyg lenktyniaudama pati su savimi ir besistengdama įrodyti, kad ji gali dar geriau, Vyriausybė nusprendė imtis dar vieno darbo – NATO viršūnių susitikimo organizavimo... ir čia prasidėjo.
Susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių narių ir šalių partnerių delegacijų. Pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių. Be abejo, tai labai svarbus ir reikšmingas renginys tiek NATO, tiek Lietuvai, ir mums yra didelė atsakomybė bei garbė turėti jį bei organizuoti ypač sklandžiai ir skaidriai. Tačiau akivaizdu, kad jo organizatoriai – G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija bei A. Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija (valdanti „Litexpo“) – laikosi kitokios nuomonės.
38 milijonai eurų – kaip į juodąją skylę
Iš viso susitikimui numatoma išleisti apie 38 mln. eurų. Iš jų apie 17 mln. eurų sudarys pirkimai, susiję su „Litexpo“ infrastruktūros pritaikymu renginiui. Jau dabar, dar neprasidėjus susitikimui, kyla labai daug klausimų dėl šių pinigų panaudojimo skaidrumo.
Pirmiausia, NATO delegacijai apsilankius „Litexpo“ parodų rūmuose ir įvardijus trūkumus – dėl to, kad numatytos patalpos neatitiko keliamų standartų ir reikalavimų, susitikimo organizavimo sąmata išaugo 6 mln. eurų. Kyla klausimas, kodėl Vyriausybė pasirinko būtent šią vietą susitikimui, jeigu ji tokiam susitikimui nėra pritaikyta? Ar Lietuvoje neturime daugiau patalpų, kur galėtume saugiai ir be papildomų išlaidų priimti tokias gausias užsienio delegacijas?
Tačiau tai yra tik pradžia. Pasirodo, „Litexpo“ jau įvykdė visą eilę pirkimų, dauguma kurių vyko neskelbiamų derybų būdu, nors Viešųjų pirkimų tarnyba šį pirkimų būdą laiko mažiausiai skaidriu, nes jis riboja tiekėjų konkurenciją. VPT teigimu, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik išimtiniais atvejais, jo taikymą būtina pagrįsti.
Pinigų panaudojimas pačiu neskaidriausiu būdu
Su įmone „Energotecha“ buvo sudaryta 361 tūkst. eurų sutartis dėl elektros energijos gerinimo prekių, skirtų renginiui. Iš įmonės „Muzikos ekspresas“ už 1,54 mln. eurų išnuomota apšvietimo įranga, nors ši suma yra beveik dukart didesnė už įmonės metines pajamas, o pernai ji netgi patyrė beveik 250 tūkst. eurų nuostolio. Neskelbtinų derybų būdu iš „Design Point“ už 60,5 tūkst. eurų pirktos dizaino paslaugos. Su įmone „Topaz“ sudaryta beveik 631 tūkst. eurų sutartis dėl konstrukcijų nuomos, nors pačios bendrovės metinės pajamos yra tik 409 tūkst. eurų. Neskelbiamų derybų būdu vyko pirkimas su įmone „Konferenta“, iš kurios įsigytos paslaugos už 788,9 tūkst. eurų.
Tuo pačiu būdu iš „UP Records“ už 553,6 tūkst. eurų pirkta garso įrangos nuoma ir jos priežiūra renginio metu, nors pačios įmonės metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Vaizdo konferencijos įrangą už 1,6 mln. eurų nuomos „Screen Service“, nors pačios įmonės pardavimo pajamos 2022 m. siekė 1,25 mln. eurų. Skelbiamų derybų būdu iš „BMR Container“ už 23,7 tūkst. eurų išsinuomoti 14 mobiliųjų konteinerių ir tvora. Tokiu pat būdu iš įmonės „AKA Baltic“ už 35 tūkst. eurų pirkti vėliavų stiebai ir jų montavimo paslauga, iš viso 37 stiebai su montavimu.
Dar reikia sugebėti taip atrinkti didžiąją dalį įmonių, kurios metiniuose balansuose turi tik nuostolius arba gyvenime nemačiusios tokių apyvartų, kokias turės po renginio, nes laimėjo neskelbiamų derybų konkursus?
Susitikimui reikalingas ryšio paslaugos ir įranga be konkurso už beveik 3 mln. eurų bus perkamos iš bendrovės „Telia Lietuva“. Pirkimas taip pat vyko neskelbiamų derybų būdu. Ir nors „Bitė Lietuva“ taip pat teigia, kad pranešė „Litexpo“ apie norą dalyvauti pirkime ir tokias pačias paslaugas galėjo suteikti beveik 1 mln. eurų pigiau, pasirinktas buvo brangesnis teikėjas.
Jogailos Morkūno valdoma pramogų ir poilsio organizavimo viešoji įstaiga „Pirmoji kava“ su Lietuvos ir Europos partneriais gavo beveik 2 mln. eurų vertės užsakymą televizijos transliacijų techniniam aptarnavimui, filmavimui ir prodiusavimui, nors 82 proc. teikiamų paslaugų bus perduota subrangovams, o konkurse taip pat dalyvavo viešoji įstaiga „Pilietinė medija“, kuri yra registruota tuo pačiu adresu, kaip ir laimėjusį VšĮ. Susitikimui reikalingus automobilius Užsienio reikalų ministerija už ne daugiau kaip 6,48 mln. eurų nuomosis iš JAV automobilių nuomos bendrovės „Hertz“ atstovės Baltijos šalyse „Autolux“.
Tam bus skirta apie 500 reprezentacinių ir prestižinių automobilių, visi jie bus ne senesni kaip penkerių metų, o dauguma – nauji. Bus išnuomoti skirtingų klasių automobiliai, kurių bendra vertė sieks 28 mln. eurų. Visi lengvieji automobiliai turės būti premium segmento, o mikroautobusai turėti atitinkamą įrangą. Be abejo, ir šis pirkimas vyko neskelbiamų derybų būdu.
Kur bus panaudota dar 20 mln. eurų?
Tokiu būdu visuomenei jau yra žinoma apie maždaug 17 mln. eurų arba maždaug 44 proc. visos renginio sąmatos panaudojimą. Kam bus skirta ir kas gaus dar 20 mln. eurų, kol kas yra nežinoma, tačiau nekyla abejonių, kad nebus nė kvapo skaidrumo, skirstant šiuos pinigus. Neabejoju, kad neskelbiamų derybų būdu šią sumą taip pat nesunkiai pavyks įsisavinti.
Bandant aiškintis, kodėl tiek daug didelių pirkimų vyksta ypač skubiai, neskelbiamų derybų būdu, nesirenkant geriausio varianto, tenka vėl susidurti su Vyriausybės atstovų išsisukinėjimais ir melu. G. Landsbergis pareiškė, kad tokį sprendimą teko priimti dėl užtrukusio patvirtinimo, jog Aljanso lyderiai posėdžiaus būtent Vilniuje. Nors žiniasklaidoje galima rasti metų senumo pranešimus apie tai, kad Vyriausybė priėmė jau minėtą nutarimą dėl renginio organizavimo, o praeitų metų liepos mėnesį Vyriausybė patvirtino renginio sąmatą, kuri tuomet siekė 31 mln. eurų. Tačiau kas gi galėtų apkaltinti užsienio reiklų ministrą melu, juk viskas, ką jis pasako, turėtų būti šventa.
I. Šimonytės logika: jeigu negali įrodyti, reiškia viskas skaidru
O ir pati premjerė I. Šimonytė sako nematanti pagrindo abejoti NATO viršūnių susitikimo pirkimų tinkamumu. Atsakydama į mano užduotą klausimą Seimo salėje apie skaidrumą, organizuojant NATO viršūnių susitikimą, premjerė drąsiai ir arogantiškai teigė, kad tai, jog NATO susitikimui švaistomi pinigai, yra tiesiog melas, „nes jūs neturite pagrindo ir negalėsite šito įrodyti. Tas faktas, kad, kai kurie pirkimai NATO samitui dėl objektyvių priežasčių buvo atliekami neskelbiamų derybų būdu, nereiškia, kad jie yra švaistomi. Todėl, kad NATO samitas įvyks už tą biudžetą, kuris buvo suplanuotas, ir tai yra labai gerai, nes tai turbūt bus antras kartas, kai man pavyks didelį projektą suvaldyti už nustatytą biudžetą be jokių ten kažkokių papildomų dalykų. Tvorą, kai tvėrėme aplink valstybę, irgi labai panašų dalyką čia daug kas inkriminavo ir vis dėlto pavyko padaryti ir laiku, ir už pinigus. Ir čia tikiuosi, kad bus padaryta ir laiku, ir už pinigus“. Na, jeigu supratote, ką norėta pasakyti, nei pridėsi, nei atimsi.
„Čekiukų“ skandalas – lyg vaikiškas žaidimas
Čekių skandalų įkarštyje, kuris minimų sumų ir pirkimų fone atrodo kaip grynas menkniekis, konservatorių partijos lyderis G. Landsbergis pripažino, kad atitikti tokiems aukštiems politikos standartams jam nepavyksta, nors formuojant dabartinę valdančiąją koaliciją jis pats postringavo apie tai, kad naujajai centro-dešinės koalicijai bus keliami aukščiausi skaidrumo ir politinės etikos standartai. Praėjus mažiau negu trims metams po šių skambių žodžių, dabartinės valdžios veiksmuose neįmanoma aptikti nei etikos, nei skaidrumo, nei apskritai kokių nors standartų.