Aidas Gedvilas. Planuojami pakeitimai daugiabučių namų valdyme – kai Aplinkos ministerija eilinį sykį iš didelio rašto išėjo iš krašto

Aplinkos ministerija parengė ir pristatė visuomenei Lietuvos Respublikos bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo projektą, kuris turėtų pakeisti galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Kartu yra teikiamos Viešųjų įstaigų, Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisos, neva išplėsiančios nekilnojamojo turto savininkų galimybes valdyti jų bendrojo naudojimo objektus.

Rožinėmis spalvomis ateitį piešiantys Aplinkos ministerijos valdininkai netruko pasigirti, kad priėmus pakeitimus, bendrijų įsisteigtų daugiau ir bendrojo naudojimo objektų priežiūra labiau atitiktų jų savininkų ir naudotojų poreikius.

Tačiau nuodugniau išnagrinėjus pateiktą projektą, tampa akivaizdu, kad jis ne palengvina, o atvirkščiai – apsunkina bendrijų steigimą ir funkcionavimą, nekalbant apie šio projekto kokybę bei jo suderinamumą su kitais teisės aktais. Projekte yra daug dviprasmybių, nelogiškumų, aiškiai bendrijų veiklą komplikuojančių nuostatų ir net elementarių klaidų.

Daugiabučių namų bendrijų gyvenimą apsunkinančios pataisos

Štai, pavyzdžiui, projekte numatyta, kad bendriją gali steigti ne mažiau kaip 3 savininkai. Ar tai bus teisinga ir teisėta, jei objekte yra dešimtys ir šimtai savininkų? Taip pat numatoma, kad juridinių asmenų registre įregistruotos bendrijos steigimo išlaidas apmoka savininkai lygiomis dalimis, nors teisingas apmokėjimas turi būti proporcingas savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Yra projekte ir akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujančių teiginių, kai viename projekto straipsnyje yra teigiama, kad balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime vienas savininkas turi vieną balsą, o kitame – jog daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą nuosavybės teise valdantis asmuo steigiant bendriją turi tiek balsų, kiek turi su bendrojo naudojimo objektais susijusių nekilnojamojo turto objektų.

Projekte teigiama, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius, kuris turi būti registruojamas juridiniu asmeniu. Toks reikalavimas yra visiškai perteklinis ir nereikalingas, nes tikrai užtenka, kad registruojamas būtų bendrijos pirmininkas ir valdyba.

Taip pat naujoje redakcijoje numatoma, kad bendrijos valdybos nariu negali būti renkamas bendrijos pirmininkas, kas yra nelogiška, nes palikti valdybą be vadovo yra neteisinga.

Projekte dėl kažkokių nepaaiškinamų priežasčių yra išskiriamas bendrijos administratorius. Kam tai yra padaryta ir įvedama dvivaldystė? Jeigu objekte yra bendrija, ji turi vadovybę: bendrijos pirmininką ir valdybą. Bendrijos vadovybė namo priežiūrai būtinus paslaugų teikėjus samdo sutarčių pagrindu. Taip pat gali samdyti ir administratorių, nustatant jo atliekamas funkcijas objekte. Administratorius negali ir neturi dubliuoti bendrijos pirmininko funkcijų, o turi vykdyti tik tai, kas jam yra pavesta sutartyje. Administratoriai turėtų administruoti tuos objektus, kur nėra bendrijų – pagal savo įstatymą, todėl jų išskyrimas šiame projekte yra nereikalingas ir nelogiškas.

Be kita ko, numatoma, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas arba bendrijos pirmininkas ir valdyba. Kai bendrijos valdyba nesudaroma, bendrijos valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bendrijos pirmininkas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, reikia eliminuoti galimybę valdyti bendriją tik pirmininkui vienasmeniškai. Visais atvejais valdyti bendriją turi pirmininkas ir valdyba.

Lietuvos įstatymų kokybė – atėjo laikas pagalvoti apie turinį

Tai yra vos kelios pastabos dėl pateikto įstatymo projekto, į kurias taip pat atkreipia dėmesį ir veikiančios gyvenamųjų namų bendrijos ir pirmininkai, kurie net neturėdami juridinio išsilavinimo mato, kad projektas yra niekinis, reikalaujantis nemažai korekcijų. Tad kyla klausimas – kam šio projekto apskritai reikėjo, kai yra geras, nors ir netobulas, bet veikiantis įstatymas, pagal kurį veikia bendrijos ir kuriuo yra patenkinti turto savininkai.

Juk Lietuvoje ir taip kepama įstatymų kaip blynų, pagal statistiką – dvigubai daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Puikiai žinome, kad tokie greitai sukurpti įstatymai būna nekokybiški, todėl juos reikia koreguoti begalę kartų. Ar tai reiškia, jog kažkam Aplinkos ministerijoje prieš rinkimus reikėjo įrašyti į savo darbų ataskaitą dar vieną punktą – nesigilinant į jo turinį? Ar už šio įstatymo stovi suinteresuotos interesų grupės, kad daugiabučių namų valdyme atsirastų daugiau painiavos ir chaoso?

Daugiabučių namų valdyme yra daugiau skaudžių ir opių problemų, viena iš kurių – šlubuojanti renovacijos programa. Tad ar nevertėtų Aplinkos ministerijai, kurios vadovai skaičiuoja paskutines savo darbo savaites, bent jau prieš rinkimus susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų yra svarbu Lietuvos gyventojams, mat pasigirti svarbesniais darbais per ketverių metų kadenciją jie tikrai negalės.