Aidas Gedvilas. Tėvus ir toliau į neviltį varo Vyriausybės principai

45 savivaldybių pradinukų tėvai po trečiadienio atsikvėpė lengviau – atnaujinamas pradinis ugdymas. Pergalingas regalijas suskubo kabintis visi, kas tik nepatingėjo. Retas paminėjo aktyvių ir netylėjusių tėvų nuopelną, nors asmeniškai manau, kad būtent jų susitelkimo dėka mažieji ir grįš į mokyklas.

Ar pradinukų tėvai neliks „ant ledo“?

Tiesa, džiaugsmas truko neilgai – vos parą. Kitą rytą visi pabudę suprato, kad Vyriausybė atsakomybę už kokybišką grąžinimą į kontaktinį mokymą numetė pačioms savivaldybėms, o dalis savivaldybių net perleido „reikalus spręstis“ ugdymo įstaigoms.

Vyriausybė ir toliau grūmojo pirštu savivaldybėms „Jūs privalote užtikrinti saugų grįžimą į mokyklas“, taip pastarosioms neliko nieko kito, kaip tik griebtis už galvos ir primąstyti įvairių būdų saugumui užtikrinti (mat procesas turėjo atitikti ekspertų padiktuotas sąlygas).

Gavau begales tėvų laiškų, skundų ir kreipimųsi iš įvairių Lietuvos kampelių. Ir man nuoširdžiai gėda, kad puikų sprendimą pavertėme chaotiška parodija.

Panašu, kad savivaldos lygmenyje (dabartinės padėties akivaizdoje), plačiąja prasme, logiški sprendimai negali būti priimami. Savivaldybė nelygi savivaldybei savo specifika, specialistų skaičiumi, mokyklų dydžiu, todėl aišku viena – sprendimų reikia valstybiniu lygmeniu, nes kiekviena mokykla mišrų ugdymą suprato savaip.

Nuo pirmadienio į suolus (ne)grįžta pradinukai

Nepatingėjau paskambinti keliems savivaldybių Merams, vicemerams ir Švietimo skyrių vadovams, kad iš pirmų lūpų sužinočiau, kaip jie priima Vyriausybės permestą atsakomybę, be jokios tvarkos ir koordinavimo. Ne vienas kalbintas pašnekovas patvirtino, kad toks chaotiškas žingsnis tik dar labiau supriešino visuomenę ir įnešė dar daugiau chaoso nei ankščiau.

Štai keletas pavyzdžių:

Vilniaus pradinukai negrįš ne tik todėl, kad sergamumas per didelis, kaip kad kitose savivaldybėse, patekusiose į Vyriausybės nutarimo sąrašą, bet ir todėl, kad per savaitę pajėgumų testavimui atlikti pakaktų vos 4-6 įstaigoms. Tėvai sako diskutuojantys su savivaldybės darbuotojais, kurie atrinktus pasiūlymus teikia Vyriausybei, deja, nuolat gauna neigiamus atsakymus.

Plungės rajone visgi nuspręsta rekomenduojamą testavimą paversti privalomuoju ir taikyti mišrų ugdymo metodą: sutinkantys testuoti mokysis kontaktiniu, nepanorę – nuotoliniu būdu. Plungės valdžia galvoja, kad jei visi grįš nesitestavę, tai nebus saugu ir bus ignoruojami tie tėvai, kurie nori testuoti savo vaikus.

Tačiau turime sutikti, kad yra ir kiti tėvai, kurie dabar jaučiasi ne mažiau ignoruojami. Kyla daug klausimų dėl nedarbingumo išmokų. Ar jiems likus nuotolyje vis tiek bus mokama išmoka? Sodros darbuotojai negali atsakyti vienareikšmiai. Kol kas.

Alytuje kita kuriozinė situacija – viena mokykla kovo pradžioje sutiko dalyvauti pilotiniame projekte, kuomet testuojami mokyklos šeimų ūkiai kaupinių metodu. Žinoma, radosi tokių tėvų, kurie atsisakė testuotis, tad jiems buvo pasiūlyta likti nuotolyje. Vyriausybei paskelbus, kad Alytaus pradinukai į kontaktinį ugdymą gali grįžti nesitestavę, iškilo konfliktas.

Atrodytų, kad teisė turi būti visiems vienoda, deja, pilotinė mokykla savo eksperimento nenutraukia ir atgal nesitestavusių mokinių nepriima ir neaišku kada priims. Kiek truks pilotinis eksperimentas, atsakymo taip pat negavau...

Tiesa, mišrų ugdymą kiekvienas taip pat interpretavo savaip. Gavau pranešimų iš Šiaulių, Palangos, Kauno ir kitų miestų bei rajonų, kad tame pačiame mieste kiekviena mokykla mišrų ugdymą organizuoja savaip: vienur klasės pasikeisdamos eis kas antrą dieną, kitur – kas antrą savaitę, dar kitur – leista nuolat lankyti tik 1 ir 4 klasių moksleiviams arba klasės keisis principu „vieni eis 3 savaitės dienas, kiti – 2“.

Jei jau nusprendėme valstybiniu lygmeniu grąžinti pradinukus į suolus be jokių testavimų, kodėl dabar vieni regionai grįš tvarkingai ir darniai, o kiti – chaotiškai. Tiesa, dar kyla daug neaiškumų dėl prailgintų grupių sudarymo, nes ne visi tėvai gali leisti pradinukams vieniems patiems grįžti namo.

Dar įdomiau su neformaliuoju ugdymu, kurį taip pat ketinama atnaujinti kitą savaitę. Išmintingieji ekspertai pateikė tokias sąlygas, kurias įgyvendinti galės tik vienetai. Turbūt dauguma girdėjote, kad bus galima organizuoti neformalaus ugdymo užsiėmimus iki 5 vaikų, bet... pastebėjote, kad vienam ugdytiniui turės būti užtikrintas 30 kv. m plotas? Ne, čia neįsivėlė papildomas nulis, iš tiesų 30. Tai jeigu bent penki šokėjai šoks salėje, jos plotas turės būti bent 150 kv. m. Ar daug neformalaus ugdymo ir meno mokyklų turi tokias patalpas? Kodėl visose klasėse toks reikalavimas nėra taikomas?

Tačiau yra kuo ir pasidžiaugti. Kai kur nuspręsta visiškai sklandžiai atnaujinti pradinukų ugdymą be jokių apribojimų, o mišrų ugdymą palikti nebent tiems, kas tiesiog nepanoro grįžti į mokyklas. Negavau nei vieno laiško iš Ukmergės. Todėl susiekiau ir su jų Meru. Pasirodo, taip, kaip Vyriausybė nurodė, taip paprastai jie, atsižvelgę į išvargusius tėvus ir jų vaikus, priėmė sprendimą grąžinti į mokyklas visus be jokių testų. Tiesa, Meras Rolandas Janickas dar patikino, kad itin akylai stebės situaciją ir yra įsitikinęs, kad iškilusias grėsmes sugebės suvaldyti. Tėvai laimingi, vaikai ir pedagogai – ne mažiau.

Kada tėvai pabus iš košmaro? Juk vaikų likimai kaip ant kortos!

Tėvams dėl tokios tvarkos kilo daug neaiškumų, todėl savivaldybėse tebevyksta debatai kaip išspręsti susidariusią situaciją. Puikiai visi suprantame, kad mokyklos tapo aukštesnių instancijų nurodymų įkaitės. Savivaldybės taip pat rankų nenuleido ir kreipėsi į Vyriausybę su įvairiais pasiūlymais, alternatyviems variantams.

Ir pabaigai. Man nuoširdžiai gaila ir mokytojų, ir moksleivių, ir tėvų, nes panašu, kad eksperimentas tęsiasi, nors yra atlikta begalė studijų, tyrimų, įrodančių Pasaulio sveikatos organizacijos teiginį, jog „Mokyklos turi būti uždarytos paskutinės ir atidarytos pirmos“.

Pavyzdžiui:

• Stanfordo universiteto Edukacijos tyrimų centro atliktų tyrimų rezultatuose aiškiai pasakyta, kad nuotolinis mokymasis – nelaimė.

• Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono techninė patariamoji grupė patvirtino, kad vaikai ir paaugliai nelaikomi pagrindiniais viruso nešiotojais mokyklose. Švietimo tęstinumo užtikrinimas turėtų būti visų svarbių svarstymų ir sprendimų priešakyje.

• Švedijoje mokyklos nebuvo uždarytos, o Suomijoje – buvo. Vertinant 1-19 metų amžiaus vaikų sergamumą, komplikacijas, nenustatyta reikšmingų skirtumų. Išvadose rašoma, kad mokyklų uždarymas neturi reikšmingo poveikio Covid-19 atvejų augimo skaičiui tarp vaikų.

• Amerikos mokslininkų grupė tyrė socialinės izoliacijos įtaką psichinei sveikatai. Išvada viena: izoliavimas gręsia depresijomis ir nerimu tiek vaikams, tiek suaugusiems.

• Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena per karantiną pablogėjo, kai kurių net labai smarkiai – teigia psichologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Roma Jusienė. Kitos problemos: sumažėjęs noras mokytis dėl socialinio konteksto trūkumo, kur kas ilgesnis laikas, praleidžiamas prie kompiuterių ekranų, vaikai patiria daugiau fizinės sveikatos problemų – atsiranda neaiškios kilmės pilvo, galvos skausmai, nuovargio sukelti padariniai.

• Naujas tyrimas, paskelbtas Nature, viename prestižiškiausių mokslinių žurnalų pasaulyje. Jame teigiama, kad per ~ 98 % palyginimų naudojant 87-erius skirtingus pasaulio regionus, nerasta įrodymų, kad mirčių skaičius sumažėja likus namuose.

Atkreiptinas dėmesys ne tik į edukacinį aspektą, bet ir nepataisomą žalą asmenybinei raidai. Kadangi vaikai – Lietuvos ateitis, savo veiksmais turime nuolat priminti sau – kokią Lietuvą turėsime. Mokykla yra ne tik žinios – tai lyderystė, santykiai tarp lyčių, psichologinė emocinė iškrova tarp bendraamžių ir daugelis kitų dalykų, nuo kurių priklauso vaiko mentalinė sveikata.

Kai bus parašyta pandemijos istorija, ji bus ne tik apie infekcijos atvejų skaičių, hospitalizacijų ir mirčių skaičių, bet ir apie tai, kaip visuomenė rūpinosi vaikais ir jaunais žmonėmis.